Afrikoje šios sraigės laikomos kenkėjomis, nes graužia iš medžių šakų pastatytas vietos gyventojų lūšnas. Todėl šie moliuskai nuo seno naikinami.
Prieš keletą metų ir Floridoje (JAV) buvo paskelbtas karas afrikinėms sraigėms, nes jos atakuoja apie penkis šimtus augalų rūšių. Galima sakyti, kad jos sunaikina visus jų kelyje pasitaikiusius augalus.
Todėl toli nuo Lietuvos šios sraigės gaudomos ir naikinamos. O mūsų šalyje daugėja mėgėjų, kurie augina afrikines sraiges dėl jų grožio ir dydžio.
Afrikinės sraigės gerokai didesnės už vynuogines, besiveisiančias mūsų krašte. Pastarąsias žmonės renka ir maišais priduoda sraigių perdirbėjams.
Puikus delikatesas iš Lietuvos dažniausiai iškeliauja į gurmaniškąją Prancūziją, kur sraigių patiekalai labai mėgstami.
Kaunietė V.Musienė nė už ką nevalgytų sraigės, nes šį moliuską laiko augintiniu. O augintiniai tampa kone šeimos nariais ar geriausiais draugais.
Oda tampa baltesnė
Be to, afrikinės sraigės, sveriančios 600–700 gramų, nėra naudojamos maistui. Tačiau vis dažniau galima išgirsti, kad kuriami veido kremai iš sraigių sekreto. Juos gamina amerikiečiai, korėjiečiai.
Kosmetologei V.Musienei neteko įsigyti tokio kremo, tačiau jai jo ir nereikia. Mat turėdama tiek daug sraigių namuose ji bet kada gali pasidaryti grožio procedūrą.
Paimta ant delno sraigė kaskart truputį išsigąsta ir dėl to išskiria sekreto. Jo natūraliai išskiria ir šliauždama paviršiumi. Šiuo skysčiu sraigių augintoja pasitepa veidą.
Palaikiusi penkiolika minučių kosmetologė pajunta tempimo pojūtį. Nusiplovus veidą vandeniu oda pastebimai tampa baltesnė, švelnesnė.
Tokias procedūras Viktorija daro sau ir vienai kitai draugei pabandė atlikti. O į grožio saloną jų perkelti nenorėtų, nes tai galėtų pakenkti pačioms sraigėms.
Moliuskai yra jautrūs prakaito kvapui ir net galėtų dėl to nugaišti. Tad imti rankomis sraiges šeimininkė leidžia ne visiems – juk kas gali žinoti, kuo tai baigtųsi.
Gali būti, kad sraigėms nepatiktų oda, jeigu žmogus vartoja vaistus. Jie gali pakeisti prakaito kvapą, kuris būtų pražūtingas sraigei.
Todėl V.Musienė nerizikuoja savo augintinėmis: „Juk negali žinoti, kokius vaistus nepažįstamas žmogus vartoja ir kuo nuodingas jo prakaitas. Man būtų gaila dėti sraiges nepažįstamoms moterims ant veido.“
Sraigė - grožio procedūroms
Kosmetologė nepritaria kai kuriose pasaulio šalyse taikomoms grožio procedūroms su sraigėmis, nes pasisako už jų veisimą, o ne marinimą.
„Nežinau, kaip saugiai atlikti procedūrą, kad nebūtų pakenkta sraigei.
Nebent reikėtų, kad pacientė pateiktų gydytojo pažymą“, – svarstė pašnekovė, besidžiaugianti dienas dėžėse leidžiančiomis sraigėmis.
Kadangi V.Musienė nevartoja medikamentų, drąsiai atgaivina veido odą neišeidama iš namų. Ji neabejoja, kad kone kiekviena moteris turėtų namuose turėti po sraigę grožio procedūroms. Tuomet pati savininkė būtų atsakinga už savo augintinę.
Pirmąsias penkiolika afrikinių sraigių, kurios buvo šešių veislių, kaunietė įsigijo iš veislyno Sankt Peterburge (Rusija). Jos buvo pristatytos su kilmės sertifikatais ir veterinarijos gydytojo išduotomis pažymomis.
Sraigės turėjo keliauti per muitinę, bet be dokumentų į Lietuvą jos nebūtų patekusios.
„Vėliau jų prisiveisė, nereikėjo nė pirkti. Dabar turiu labai daug mažiukų“, – sakė beveik ketverius metus sraigėmis besirūpinanti moteris.
Užsukusi į prekybos centrą pirkti maisto produktų moteris turi pasirūpinti ir gėrybėmis augintinėms, todėl neišvengiamai lankosi daržovių skyriuje.
Žiemą mėgstamiausias sraigių skanėstas – salotos „Iceberg“. Bet į racioną šeimininkė įtraukė ir tarkuotų morkų, griežinėliais pjaustytų cukinijų.
Maudo po dušu
Pavasarį V.Musienė sraigėms pievose priskina pienių, garšvų. Ji pastebėjo, kad tuo metu pagreitėja sraigių augimas, matyt, tai skatina pirmieji pavasario augalai, turintys daug naudingų medžiagų.
Nelygu sezonas, kosmetologė sraiges šeria braškėmis, obuolių griežinėliais. Tad ištisus metus afrikinės sraigės minta sveikuolių pamėgtais produktais.
Afrikinės sraigės kaunietės namuose nejaučia metų laikų kaitos – gyviai žiemą nebūna aptingę, visais sezonais vienodai gyvybingi, nes gyvena šiltai ir reguliariai šeriami.
Sraigės yra laikomos dėžutėse. Joms sudėti padarytas stelažas. Jeigu kartais sraigės paleidžiamos pasiganyti ant grindų, Viktorija turi akylai stebėti, kad jos nenušliaužtų per toli – neužlįstų už radiatoriaus ar nepradėtų graužti tapetų, mat jos mėgsta ir popierių.
Viktorija savo augintines šeria porą kartų per savaitę, tuomet visas ir išima iš dėžučių. Jas pašerti, išmaudyti ir dėžutėse pakeisti gruntą užtrunka maždaug šešias valandas.
Kaip sraigės maudomos? Viktorija kiekvienos veislės sraiges atskirai sudeda į kiaurasamtį ir pakiša po dušu. Jos maudosi po kelias minutes drungname vandenyje.
Sraigės turi atskirą kambarį
V.Musienės namuose sraigės – tarsi privilegijuotos, nes turi atskirą kambarį. Jis yra skirtas poilsiui. Užsukę svečiai mėgsta ne tik pasigrožėti sraigėmis, bet ir stebėti akvariume plaukiojančias žuvis, dvi kurkiančias varles.
„Labai myliu įvairius gyvūnus – nebijau nei vorų, nei varlių, nei žalčių. Neįsivaizduoju, kaip žmonės gali bijoti gyvūnų“, – tikino V.Musienė, anksčiau namie laikiusi ir kukurūzinius žalčius. Jų vėliau atsisakė, nes nebeužteko laiko priežiūrai.
Juk kiekvienam gyvūnui reikia skirti dėmesio, negalima jo palikti likimo valiai. Juolab kiekvienam augintiniui reikia ir skirtingo ėdesio.
Sraigių, žuvų ir varlių draugija visai priimtina ir Viktorijos laikomai kalei – vokiečių bokserių veislės albinosei Martai.
„Šuo – visai kitoks padaras nei kiti, su juo visai kitaip bendrauju. Sraigė daug smegenų neturi, su ja nepasišnekėsi. O Marta stebi, ką veikiu.
Visada pasitinka prie durų, kai tik įžengiu į namus“, – džiaugėsi V.Musienė, kuriai kosmetologės darbas ir gyvūnai tapo neatsiejama gyvenimo dalimi.
