Mitai apie ypatingą pilnaties poveikį žmogui galėjo kilti ir dėl pakitusio kai kurių gyvūnų elgesio pilnaties naktimis.
Veikia menininkus, bet ne fizikus
Mėnulio pilnatis įkvepia poetus, apie pilnatį sukurta daug eilėraščių, legendų; gražų sidabrinį mėnulio diską mėgsta įamžinti dailininkai, fotografai. Tuo tarpu tiksliųjų mokslų atstovai ypatingu pilnaties poveikiu žmogui tikėti nelinkę.
„Sukurta daug mitų, kad per pilnatį žmogaus elgesys gali tapti neadekvatus, o ligos – paūmėti. Tvirtinti, kad Mėnulis ypatingai veikia žmogaus elgseną, galėtume tik tuo atveju, jei būtų atlikti išsamūs, žmonijos gyvavimo istoriją apimantys tyrimai apie karų, tarpvalstybinių konfliktų ar kitų panašių reiškinių sąsajas su Mėnulio fazėmis“, – teigė Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fizikos katedros vedėjas, mokslų daktaras Artūras Jukna.
Kadaise Mėnulis sukosi aplink savo ašį, tačiau ilgainiui jo sukimasis lėtėjo, kol visiškai sustojo. Dabar jis nuolat atsigęžęs į Žemę tik viena puse. Taip atsitiko dėl šių dangaus kūnų tarpusavio sąveikos, tai yra Žemės traukos.
Manoma, kad ir Žemė gali nustoti suktis dėl Saulės poveikio – tuomet vienoje pusėje tvyrotų amžina naktis, o kitoje – diena. „Jei dangaus kūnų trauka (gravitacija) nulemia jų „elgesį“ erdvėje, nenuostabu, kad Mėnulis gali veikti ir žmogų. Visi žinome, kad Žemės palydovo trauka sukelia jūrų potvynius ir atoslūgius. Kadangi apie 60- 70 proc. žmogaus sudaro vanduo, kuriame yra ištirpusių mineralų, logiška būtų manyti, kad savotiški „potvyniai ir atoslūgiai“ vyksta ir žmogaus organizme. Ypač didelį poveikį organizmui turi vadinamasis planetų paradas.
Tai gana retas astronominis ir astrofizikinis reiškinys, kai keletas planetų išsidėsto vienoje linijoje. Kiekviena planeta sukuria savo gravitaciją, o žmogui pakliuvus į visų šio parado dalyvių sukurtą traukos liniją, poveikis organizmui gali būti dar didesnis. Juk vandens terpėje vyksta fiziologiniai organizmo procesai, – dėstė A.Jukna. – Pagrindinė ląstelių ir viso organizmo gyvavimo sąlyga – nuolatinė medžiagų apykaita tarp ląstelių ir jų aplinkos: su vandeniu į ląsteles patenka gyvybinei veiklai būtinos medžiagos, pašalinami jose susidarantys kenksmingi produktai.
Nuo dangaus kūnų traukos šiek tiek priklauso ir sklandus minėtų procesų vyksmas, tačiau manoma, kad per savo gyvavimo istoriją žmogus prie šių „potvynių ir atoslūgių“ prisitaikė.
Medikės pilnaties poveikiu netiki
Tuo tarpu psichologė – psichoterapeutė Marija Vaštakė pastebėjo, kad pilnaties metu pakinta psichikos ligomis sergančių asmenų elgesys, paūmėja jų ligos, pavyzdžiui, depresija. Visgi, vienareikšmiškai teigti, kad tai vysta dėl Mėnulio poveikio, specialistė nesiryžo. „Ligoniai tuo metu būna labiau nerimastingi, dažniau skundžiasi nervingumu, jie gali tapti niūrūs.
Kartais į mus kreipiasi tėvai, teigdami, kad vaikai per pilnatį blogiau miega, yra agresyvesnis, nervingesni. Tačiau dažnai tai būna vaikų, kurie turi visišką protinę negalią, tėvai. O kartais pacientai ar jų artimieji kreipiasi pilnačiai nė neprasidėjus: akivaizdu, kad jie jos bijo ir nelaukia, tvirtina, jog tuo metu paūmėja depresija“, – stebėjimų duomenimis dalijosi M.Vaštakė.
Psichikos ligų specialistė tvirtino, kad taip atsitikti gali žmonėms, kurie tiki ypatingu Mėnulio fazių poveikiu ir sau įsiteigia, kad pilnatis juos veikia.
„Nervingumas, agresijas ir bloga nuotaika per pilnatį užklumpa nedaugelį psichikos negalės kamuojamų žmonių. Buvo atlikta daug mokslinių tyrimų, siekiant įrodyti išskirtinį pilnaties poveikį žmogui, tačiau įrodymų, jog tuo metu įvyksta daugiau avarijų ar savižudybių, nebuvo gauta“, – tvirtino psichologė-psichoterapeutė.
Tiesa, pasitaikydavo sutapimų: kartais iš tiesų tam tikros Mėnulio fazės metu būdavo nustatomas didesnis nelaimingų atsitikimų skaičius. Tačiau ir tais atvejais paaiškėdavo, kad daugiau įtakos turėjo metų laikas, paros metas, oro sąlygos, o ne Mėnulis.
Šiai nuomonei pritarė ir gydytoja Eglė Beinorienė, priminusi, kad rimtų mokslinių tyrimų, kurie įrodytų pilnaties stiprų poveikį ligoms ir nelaimėms, nėra.
„Kai buvau medicinos studentė, mokslo draugai – taip pat studentai – atliko įdomų tyrimą. Jie stebėjo, kaip kinta hospitalizacijų skaičius priklausomai nuo Mėnulio fazės.
Tyrimo duomenimis, per pilnatį padaugėdavo į psichiatrinių ligoninių priėmimo skyrius besikreipiančių pacientų ir hospitalizacijų. Pilnaties metu žmonės dažniau skundžiasi nemiga, gali padidėti nerimas, elgesio pokyčiai“, – prisiminė E.Beinorienė.
Siūlo gražias naktis išnaudoti kūrybai
Pilnaties metu žmogų gali užplūsti kūrybingumas ir pagerėti vaizduotė, o kaip tomis savybėmis pasinaudoti – paties žmogaus reikalas. Pasak medikių, galima duoti valią baimėms ir bėgti pas gydytoją, o galima Mėnulio pilnaties metu atsidėti kūrybai, atradimams, ieškojimams.
M.Vaštakė priminė: „Daug mano pacientų skundžiasi, kad stipriai šviečiant Mėnuliui, sunku užmigti, bet dažniausiai su šia problema susiduria tie, kurie tiki ypatingu Žemės palydovo poveikiu. Jei tokiam žmogui kartą pilnaties metu kas nors nesisekė ir jis ilgai neužmigo dėl neramių minčių, jis gali tai susieti ne su tikrosiomis nerimą sukėlusiomis aplinkybėmis, o su pilnatimi.
Taip ir „užsiprogramuos“ nemigai per pilnatis. O štai Hanoverio universiteto psichologai, atliko daugelį tyrimų ir padarė išvadą, kad tiesioginio ryšio tarp pilnaties ir nemigos nėra“.
Vis dėlto jei žmonės bijo pilnaties meto ir su nerimu laukia, kad tuo metu jų būklė ir nuotaika pablogės, tai taip ir nutiks. Todėl specialistės pataria arba mokytis pozityviai mąstyti, nukreipti dėmesį į kitus dalykus, gražiomis pilnaties naktimis užsiimti kūryba, ir tik jei nepavyksta nusiraminti, kreiptis į medikus.
