Piešiniai surinkti ir publikuoti knygoje „Svarbiausios intervencijos. Iliustruotas traktatas apie chirurgijos metodus ir praktiką“, rašoma ilyke.co.
1. Taip būdavo atliekama apatinio žandikaulio rezekcija.
Ko gero nereikia pasakoti, kad tokios operacijos metu pasitaikydavo ir nukraujavusiųjų.
2. Taip būdavo užspaudžiamos arterijos rankos ar kojos operacijos metu, siekiant sumažinti kraujo tekėjimą. Tai buvo amžius, kad pradėta taikyti anestezija. O šis darbas buvo atliekamas vietos kirpėjų.
3. Cezario pjūvis buvo atliekamas dviem būdais. Pirmąją Cezario pjūvio operaciją atliko 1610 Trautmanas iš Wittenbergo, ir ji buvo nesėkminga.
Po to dar 200 metų Cezario pjūvio operacijos dažniausiai būdavo nesėkmingos. Moterys mirdavo nukraujavusios ar vėliau po komplikacijų. Nesiūdavo nei gimdos, nei pilvo sienos. Yra žinoma, kad pjaudavo su karvių ragais.
Paryžiuje 1789 – 1790 m. po Cezario pjūvio operacijos neišgyveno nė viena moteris. Praėjus 100 metų padėtis šiek tiek pagerėjo: Anglijoje 1865 m. iš 100 moterų, patyrusių Cezario pjūvio operaciją, mirė 85.
4. Štai tokie instrumentai buvo naudojami chirurginėms intervencijoms.
Deja, iki tol kol neatsirado antiseptikai, šie įrankiai, o tiksliau, ant jų tūnančios bakterijos, taip pat galėjo tapti mirties priežastimi.
Vengras Ignaz Semmelweis išrado antiseptikus 1847 metais.
5. Piešinyje vaizduojama amputacija. Tokių operacijų kaip ir kitų procedūrų metu operacinėje nubūdavo itin švaru, o gydytojai būdavo apsirengę kasdieniais ir ne itin švariais drabužiais.
Narkozės tuomet, žinoma, niekas netaikė. Chirurgas amputaciją atlikdavo per 20 sekundžių.
Vėliau jo praktikantai pincetu iš likusios kūno dalies rankiodavo kaulo skeveldras. Po atliktos operacijos kraujas stabdytas ant žaizdos pilant įkaitintą smalą.
Deja, daugelis pirmųjų chirurgų pacientų vis dėlto mirdavo.
