Vis daugiau jaunų moterų trokšdamos tobulos išvaizdos kreipiasi į grožio specialistus ir naikina veido mimikos raukšles. Tačiau plastinės operacijos ir botulino toksino injekcijos keičia ne tik veido bruožus, bet ir patį žmogaus būdą, emocijas.
„Botulino toksinas paralyžiuoja raumenį ir jis nebesiunčia signalo į smegenis. O raumens darbas turėtų suaktyvinti tam tikrus smegenų centrus, susijusius su atitinkamomis emocijomis.
Jei raumuo nebedirba, silpnėja jo ryšys su smegenimis ir ilgainiui emocijų raiška irgi silpsta. Išnaikinę šypsenos raukšleles, sumažinsime džiugesio emociją, nuslopinę pykčio raumenį – paslėpsime šią emociją“, – tikino neurolingvistinio programavimo trenerė.
V.Česonytė užsiima ir veidotyra, kuri nagrinėja veido bruožus, bet nenagrinėja mimikos. Mimika yra emocinė išraiška, susieta su klasikine psichologija.
Žinoma, suaugusi moteris pati gali spręsti, ką daryti su savo kūnu.
Ji net nesusimąsto, kiek dėl injekcijų į jos veidą gali nukentėti kūdikis, kuris pasaulį mokosi pažinti žvelgdamas į aplinką.
Jei motinos veidas neišreiškia liūdesio, pykčio ir negeba nuoširdžiai šypsotis, matydamas ją vaikas irgi perima tokį elgesio modelį. Juk vaikai mokosi kopijuodami.
Jie tampa emociškai nuskriausti, be to, ateityje jiems gali kilti problemų bendraujant su kitais žmonėmis.
Mamos ir kūdikio santykiai yra saugi aplinka vaikui mokytis.
Jei mama neparodo skirtingų emocijų, vėliau vaikas neatpažins to savyje ir kituose ir nežinos, kaip elgtis. Apibendrintai galima sakyti, kad tai yra tam tikras emocinis kastravimas.
V.Česonytė pabrėžė, kad reikėtų atskirti du dalykus: procedūrą, kuri paralyžiuoja atitinkamą raumenį, ir tą, kurios metu raumuo nepažeidžiamas.
Pirmu atveju nukenčia moters emocijų išraiška, o kartu ir jų perdavimas vaikui. Antru atveju moters veidas reaguoja į emocijas, tiktai jų raiška būna silpnesnė.
– Kokia yra motinos mimikos svarba kūdikio vystymuisi?
– Veido mimika – tarsi signalinė sistema. Veidas praneša kitiems, kaip žmogus jaučiasi ir kaip kitiems reikėtų elgtis. Jei žmogus piktas, tai tarsi parodo – nesiartink prie manęs, nes tuoj sudraskysiu.
Pasišlykštėjimą ar panieką padeda parodyti nosies suraukimas – tai turbūt vienintelė emocija, kurią parodant įsitempia nosies raumuo.
Šypsena kviečia draugauti.
Kūdikis su motina bendrauja veido mimika, balsu ir prisilietimais. Žodžių prasmės mažylis dar nesupranta ir geba atpažinti tik balso emociją: ar jis švelnus, linksmas ar liūdnas.
Įsivaizduokime, kad vieną iš šių trijų kanalų pakeičiame. Kas nutinka, jei mama vaikui rodosi visuomet tos pačios veido mimikos? Net ir tada, kai jos balsas būna piktas.
Čia itin daug reikšmės turi veidrodiniai neuronai, atkartojantys asmens, su kuriuo bendraujame, veido mimikos raumenų darbą.
Tai neuronai, kurie turi didelę įtaką mūsų gebėjimui suprasti kito jausmus, įsijausti į kito emocinę būklę.
Emocijų nerodanti mama kūdikiui bus įprasta nuo pat gimimo, tačiau kai jis paaugs ir mėgins taip pat bendrauti su kitais, jie jo nesupras.
Nemokėdamas perduoti savo emocijų ir jų atpažinti kituose vaikas tiesiog nesupras realybės. Kyla grėsmė, kad jis gali būti išstumtas iš vaikų rato.
Be to, jei žmogus neišgyvena emocijų, sutrinka jo hormonų pusiausvyra. Jei laimės hormonas nesigamina, žmogus linksta į depresiją. O tai pavojinga ir mamoms, ir vaikams.
– Kokias moters emocijas gali paveikti injekcijos?
– Kaktoje yra pykčio, susirūpinimo ir nerimo raukšlės. Jei mes šiuos raumenis paralyžiuosime botulino toksinu, impulsas neis į smegenis.
Jei moteris supyksta, jos smegenys siunčia signalą į mimikos raumenis, o jie nereaguoja ir nėra atgalinio ryšio. Tas kanalas pamažu silpsta. Jei moteris procedūras darosi pakartotinai, vis labiau nukenčia jos emocijų rodymas.
Galima tik pajuokauti – gerai yra tada, jei nenorime demonstruoti pykčio, nerimo ar susirūpinimo.
Po akimi esantis apatinio voko linkis įsitempia, kai norime ką nors išanalizuoti, padaryti įžvalgą. Nesvarbu, ar ką nors skaitome, ar patys sau galvojame, vis tiek šie raumenys veikia.
Jei ši sritis koreguojama injekcijomis ar kitais būdais, ko gero, apribojame save, nes raumuo nekomunikuoja su smegenimis prašydamas atidesnės analizės.
Kaktos viduryje esantys vertikalūs raumenys yra susiję su liūdesiu. Jie stogeliu pakelia antakius.
Jei leidžiant injekcijas paveikiami šie raumenys, gali būti ne iki galo išgyvenamas ir liūdesys.
Vaikai tą vadinamąjį stogelį gali padaryti sąmoningai, kai nori iš mamos ko nors išprašyti, apgaudinėdami suaugusiuosius.
Šypsena kyla iš skruostikaulių, todėl akių šonuose susidaro raukšlelės. Jei jos lyginamos paralyžiuojant raumenį, šypsena tampa tarsi dirbtinė. Tai net nebe šypsena, o grimasa. Taigi vaikas mato grimasą.
– Kaip pasikeičia moters šypsena po injekcijų?
– Hialurono rūgšties injekcijos, suleistos į lūpas, šypsotis netrukdo. Tačiau tampa nepastebimos kitos emocijos – lūpose dingsta įtampa, jos nebesusiaurėja kaip paprastai, nebeatspindi liūdesio, baimės ir pykčio.
Gal tai nėra labai blogai vertinant tuometinę vaikų emocinę atmosferą, tačiau ateityje jie gali neatpažinti šios subtilybės kitų veiduose.
– Jei motina veidą sumano pasitobulinti vaikui kiek paaugus, kokios įtakos jam tai gali turėti?
– Daugiausia įtakos mamos mimika turi kūdikiui. Jei moteris ima keisti savo veidą injekcijomis atžalai jau kiek paaugus, poveikis yra mažesnis. Tačiau tokie pokyčiai vaikui gali nepatikti, jį gali apimti pasipiktinimas.
Nesuprasdamas, kodėl mamos emocijos pakito, jis gali imti mažiau pasitikėti savimi ir aplinkiniais.
– Tai gal šalia tokios motinos gali labiau išryškėti tėvo vaidmuo?
– Vaikai nuo kūdikystės paprastai daugiau laiko praleidžia su motina nei su tėvu. Dažnas vyras su savo vaikais labiau pradeda bendrauti tada, kai jie daugiau juda, geba žaisti.
Tokiu atveju geros emocijos vaikui siejasi su tėvu.
Jei tėvas šypsosi, vaikas tai perima ir tarp jų atsiranda gerasis ryšys. Tuo metu vaikas nežino, kaip reaguoti į mamą, kuri dažniausiai yra ramaus veido.
– Neretai botulino injekcijas praktikuojančios moters draugės taip pat tobulinasi veidą. Kokią įtaką gali turėti vaiko bendravimas su jomis?
– Jei motinos draugės taip pat koreguoja veidą, jos visos tampa panašios. Čia jau galime pakalbėti ir apie vartotojišką kultūrą.
Tokiu atveju mergaitė auga manydama, kad jei ji bus panaši į tas tetas, taps vartojamu produktu, o berniukui formuojamas vartotojiškas požiūris į moterį. Juk visos vis tiek vienodos.
– Kokių stiprybių įgyja su „dirbtinėmis“ motinomis augantys vaikai?
– Turbūt tokių motinų vaikai turėtų geriau išlavinti klausą. Jie labiau ima orientuotis pagal balsą, jo reiškiamą emociją, toną, greitį, tembrą.
O geresnė klausa reiškia geresnį gebėjimą orientuotis skaičiuose, racionalumą, logiką.
Mūsų klausos aktyvieji centrai yra kairiajame galvos pusrutulyje ir jame vyksta daugiau informacijos apdorojimo. Tie žmonės, kurių tas pusrutulis yra aktyvesnis, greičiau reaguoja į aplinką, greičiau analizuoja ir daro išvadas.
„Dirbtinių“ mamų vaikai gali išaugti gerais lyderiais, tiesiog būti ramesni, šaltakraujiški ir su ribotomis emocijomis.
Tokių žmonių veidas išreikš mažiau emocijų, vadinasi, ir juos nuskaityti bus sunkiau. Tai kai kuriose srityse irgi gali būti privalumas.
