Didžiosios Britanijos mokslininkai kuria testą, leidžiantį nustatyti autizmo sutrikimą suaugusiesiems – tikimasi, kad iki galo užbaigus tai taps rimta autizmo diagnostine priemone.
Teste yra tokių ir panašių klausimų:
– Ar jums patinka sudėti daiktus į eiles ar ornamentus?
– Ar mėgstate rankose čiupinėti daiktus?
– Ar nusimenate dėl menkų pasikeitimų daiktuose (pvz., purvo dėmelių ant drabužių, nedidelių įbrėžimų ant daiktų)?
Po to žmonių prašoma pažymėti, kaip stipriai jie sutinka su įvairiais teiginiais, tokiais, kaip:
– Mieliau eičiau į biblioteką, nei į vakarėlį.
– Dažnai atkreipiu dėmesį į smulkius garsus, kurių kiti nepastebi.
– Aš dažnai pastebiu automobilių numerius ar panašias informacijos eilutes.
Tada prašoma žmonių apibūdinti, kokius vaidmenų žaidimus jie žaisdavo vaikystėje, į kokius daiktus, žmones ar gyvūnus „persikūnydavo“, ir kokia kūrybine veikla užsiima suaugę.
Žmonėms, kurie mėgsta pasikartojantį elgesį, didžiausia tikimybė teste surinkti daugiausiai balų.
Tradiciškai medikai, nustatydami, ar asmeniui būdinga pasikartojantys veiksmai, remdavosi mokytojų, tėvų, medicinos personalo pastebėjimais – tuo tarpu testas leis žmonėms įvertinti patiems save.
Tačiau nors pasikartojantis elgesys yra autizmo simptomas, testu negalima diagnozuoti šios būklės – nes tai tėra tik vienas iš simptomų.
Autizmo spektro sutrikimai pasireiškia daugybe simptomų, tarp jų ir socialines bei bendravimo problemas.
Dėl autizmo taip pat gali kilti pasikartojantys mąstymo ir elgesio modeliai.
Žmonės, turintys autizmą, dažnai reikalauja, kad jų dienotvarkė liktų tokia pati, ir nusimena, jeigu pasikeičia bent koks nors aspektas.
Taip pat jie gali būti pamišę dėl tam tikrų daiktų, žmonių ar televizijos laidų, kolekcionuoti daiktus ar jausti stiprų emocinį prisirišimą prie savo dievinamų objektų.
Taip pat jie gali kartoti tam tikrus fizinius veiksmus – mojuoti ranka ar delnu, braukyti pirštais, suptis, šokinėti, sukiotis, kinkuoti galvą ar atlikti dar sudėtingesnių kūno judesių.
Autistams jų „manijos“ suteikia struktūrą, tvarką ir nuspėjamumą, ir taip sumažina stresą ir įtampą, tad autizmą turintiems žmonėms lengviau susidoroti su kasdieninio gyvenimo neaiškumais.
Pasikartojantys judesiai gali būti ir malonumo šaltinis – nes jie stimuliuoja pojūčius, pavyzdžiui, rankos mojavimas ar kilimo glostymas teikia stimulą regėjimui.
Pasikartojantys judesiai taip pat padeda užblokuoti kitus pojūčius – pavyzdžiui, susikoncentravus į vieną konkretų garsą sumažėja triukšmingos, varginančios aplinkos poveikis.
Pasikartojančius veiksmus gali atlikti ir neturintys autizmo žmonės. Tačiau šiuo atveju svarbus tokio elgesio ar manijų stiprumas, poveikis kasdieniam gyvenimui. Jeigu tai pasireiškia stipriai – tai gali būti sutrikimo ženklas.
