Mokslininkai paaiškino, jog miego metu mūsų akių vokai trūkčioja. Šis trūkčiojimas parodo, jog tuo metu mūsų smegenų veikla panaši į tą, kuomet bandome ką nors įžiūrėti. Kiekvieną kartą kai pajudiname akis miego metu, pamatome naują vaizdinį.
Mokslininkai jau anksčiau įtarė, kad akių judesiai miego metu gali būti susiję su sapnais, tačiau iki šiol nebuvo tam jokių įrodymų.
Tel Avivo universiteto mokslininkė Yuval Nir nusprendė išsiaiškinti akių judesių ir sapnų įsiminimo ryšį. Su savo komanda ji ištyrė 19 epilepsija sergančių žmonių, prie kurių smegenų jau buvo prijungti elektrodai, todėl gydytojai galėjo stebėti jų smegenų veiklą.
Specialistų komanda stebėjo pacientų smegenų signalus bei akių ir raumenų judesius. Nustatyta, kad smegenų ląstelės veikia labai panašiai tame plote, kuris yra atsakingas už gebėjimą atpažinti daiktus ir juos įsiminti, tiek kai miegame, tiek kai esame budrūs.
„Daugelis neuronų staiga „suveikdavo“ po to, kai žmogaus akys sujudėdavo miego metu. Tai yra taip pat pastebima tuomet, kai žmogaus smegenys reaguoja į bet kokį vaizdą, paveikslą“, – pasakojo Y.Nir.
Taigi, tyrimų rezultatai parodė, jog akių judesiai miego metu reiškia ne ką kitą, o kokio nors paveikslo, vaizdinio regėjimą.
Tiesa, mokslininkai nėra tikri, jog epilepsija sergančių žmonių smegenų veikla yra tapati sveiko žmogaus smegenų veiklai. Tačiau teigia dėl to turintys mažai abejonių. Ištirti tai nėra paprasta, nes sveikiems žmonėms prijungti elektrodus prie smegenų negalima. „Tai susiję su etika, negalime tiesiog prijungti elektrodus prie sveikų žmonių smegenų“, – paaiškino mokslininkai.
Tačiau tikslumo dėlei mokslininkai neregistravo akių judesių tuomet, jei pacientai turėdavo epilepsijos priepuolius.
