Kai daugiau nei prieš metus vokietė Diana pradėjo rengtis savo vestuvėms, ji pirmiausia susitiko su Kelno plastikos ir estetinės chirurgijos specialiste Simone Hellmann ir susitarė dėl botulino toksino bei hialurono rūgšties injekcijų raukšlėms panaikinti, taip pat suplanavo operaciją viršutiniams akių vokams pakelti.
Pasigražinimus bando slėpti
„Dažniausiai net jaunikis nežino, kad nuotaka lankėsi pas mane“, – sakė S.Hellmann, per metus padailinanti apie 30 nuotakų.
Pacientų laikas suskirstomas taip, kad jie nesusitiktų vienas su kitu. Vizitus pas plastikos chirurgus visi linkę nutylėti – kaip ir Holivude.
Pavyzdžiui, informacijos apie bandymus patobulinti savo veidą neatskleidė ir JAV kino žvaigždė Renee Zellweger. Bet jai to ir nereikėjo sakyti – jau pirmasis pasirodymas viešumoje sukėlė kalbų audrą: aktorė tapo nepanaši į save.
Prie jos veido ranką neabejotinai buvo pridėję grožio specialistai. Akivaizdu – nevykusiai.
Grožio specialistų verslas klesti visame pasaulyje. Dar niekada nei moterys, nei vyrai nenaudojo tiek daug kosmetikos priemonių ir kremų kaip dabar.
Ne tik noras būti sveikesniems, bet ir svajonė apie nepriekaištingą grožį gena milijonus į kūno rengybos studijas. Ir vis daugiau žmonių renkasi botulino toksino ir hialurono rūgšties injekcijas bei įvairias plastinės chirurgijos operacijas – 2013-aisiais jų būta 23 milijonai.
Tarptautinių žurnalų fotografu dirbančio Zedo Nelsono seniai nebestebina, kad pasaulio miestai turi panašumų.
To paties tinklo kavinių rasite Kinijoje ir Amerikoje, Afrikoje ir Europoje.
Paskui fotografas pastebėjo, kad ir žmonės darosi vis panašesni vieni į kitus. Visuose pasaulio kampeliuose kabo tarptautinių garsių kosmetikos gamintojų reklaminiai plakatai, peršantys nepriekaištingo grožio idealą.
Nuo 2002-ųjų Z.Nelsonas keliavo po pasaulį ir savo nuotraukose įamžino žmonių svajonę apie tobulą grožį. Įgyvendindamas projektą „Love me“ aplankė 17 šalių penkiuose žemynuose.
Iraniečių „vitrina“ – veidas
Savo pirmąją nuotrauką Z.Nelsonas padarė Irane: jis buvo girdėjęs, kad šalies sostinėje Teherane nosies operacijų atliekama daugiau nei Los Andžele. Tuo jis negalėjo patikėti ir nuskrido į Iraną.
Ten pasisamdyta vertėja prisipažino, kad ir ji, ir jos sesuo, ir jų motina turi naują nosį. Nebe tokią didelę kaip daugelio iraniečių, o mažą, gražios formos, JAV plastikos chirurgų stiliaus.
Vaikštinėdamas po Teheraną Z.Nelsonas kai kuriuose kvartaluose matė, kad po nosies operacijos moterys tvarsčius nešioja ilgiau, nei reikėtų: išdidžiai, kaip gerovės ir pažangos ženklą.
Kokią kūno dalį reikia pademonstruoti Dievo valstybėje gyvenančiai moteriai, kad būtų laikoma graži? Kai plaukai ir kūnas turi būti uždengti, joms lieka tik maža vitrina – veidas.
Fotografas apsilankė Senegalo sostinės Dakaro modelių mokykloje, kur mergaitės mokomos gražiai vaikščioti, šypsotis, pasidaryti makiažą. Bet žvaigžde laikoma ta, kurios oda šviesiausia.
Juo šviesesnė oda, juo vakarietiškesne ir gražesne laikoma mergina – toks idealas galioja daugelyje Afrikos šalių. Ir dėl to šį žemyną krečia bumas pavojingo kremo, dažnai nudeginančio ar sukeliančio uždegimą, bet balinančio odą.
Kinijoje aukštas ūgis laikomas gražiu ir pranašesniu ieškant partnerio ar darbo. Daugelio šios šalies valdininkų vidutinis ūgis – 158 centimetrai.
Siekdami ūgtelėti keletą centimetrų kai kurie ryžtasi rizikingai operacijai, kai sulaužomos kojos ir į jas įstatomi plieniniai varžtai, turintys ištempti į ilgį.
Šios operacijos Kinijoje draudžiamos, bet jas siūlo nelegalios klinikos.
Liko nedaug konkretaus regiono grožio ypatumų, kurie galėtų byloti, iš kur žmogus kilęs. Išraiškingos akys – Pietų Korėja, kruopščiai prižiūrimi ūsai – Turkija, stangrūs sėdmenys – Brazilija.
Pradžia – prieš pusšimtį metų
Nepriekaištingo grožio karštinė kilo maždaug prieš 50 metų – jai pradžią padarė brazilas Ivo Pitanguy. Jis vadinamas maestro, vienu plastinės chirurgijos pradininkų, grožio chirurgijos filosofu, Michelangelu su skalpeliu rankose.
I.Pitanguy klinika Rio de Žaneire dabar veikiau primena muziejų. Visur kabo diplomai, garbės daktaro vardo suteikimo raštai, turtingųjų ir gražuolių nuotraukos, o tarp jų – šis stebėtinai žvalus, energingas 88 metų vyriškis.
Jis esąs psichologas, skalpeliu gydantis sielas, – taip apie save sakė pats I.Pitanguy. Jo nuomone, kiekvienas žmogus turi teisę būti gražus.
Kartą per mėnesį jo klinika nemokamai atlieka operacijas lūšnynuose gyvenantiems neturtingiems brazilams. Taip, kaip sakė I.Pitanguy, šiems žmonėms jis padėjo įveikti daug kančių.
I.Pitanguy legenda pasklido 1961 metų gruodį, kai prie Rio de Žaneiro visiškai sudegė cirko palapinė, kurioje buvo pilna žmonių. Tuomet dar tik pradedantis chirurgas operavo kaip apsėstas stengdamasis sugrąžinti žmonėms jų veidus.
Po to jis atidarė kliniką. Į ją pradėjo plūsti gražuoliai ir gražuolės iš viso pasaulio, kurie nepaisydami rizikos norėjo tapti dar gražesni.
Sklando kalbos, kad I.Pitanguy pacientai buvo Prancūzijos kino žvaigždė Brigitte Bardot, Italijos kino legenda Sophia Loren, Jordanijos karalius.
Bet nė vienas jų, išskyrus buvusį „Formulės 1“ lenktynininką austrą Andreą Nikolausą (Niki) Laudą, neprisipažino pasinaudojęs brazilo paslaugomis.
Plastinės chirurgijos filosofas I.Pitanguy didžiuojasi savo darbu, bet jam nerimą kelia žmonių supanašėjimas. Į jį kreipiasi aktoriai, prezidentai, karališkųjų šeimų nariai.
„Visi – nuo Majamio iki Saudo Arabijos – nori atrodyti vienodai“, – yra pastebėjęs I.Pitanguy.
Savaip supranta natūralumą
Vokiečiams idealus grožis – natūralumas. To siekė ir Diana iš Kelno.
Bet natūralumą moteris supranta savaip. Ją skaudina, kad gamta yra ne tik dosni, bet ir žiauri: sukūrusi gražų kūną jam leidžia ir sunykti.
Diana ir šimtai tūkstančių vokiečių, kurie naudojasi botulino toksino, hialurono injekcijomis ir gula ant plastikos chirurgų stalo, naują vokiečių natūralumą apibrėžia taip: „Neturi matytis, kad aš ką nors dariau.“
Berlyno gyventojas Arndas Pollmannas prisipažino – jo kasdienė kova dėl grožio vyksta kūno rengybos studijoje, į kurią užsuka du kartus per savaitę.
Filosofo specialybę turinčiam vyrui treniruotės – tai varžybos su savimi.
„Juk svarbu net ne grožis, o patrauklumas. Visi trokštame, kad į mus aplinkiniai kreiptų dėmesį, žiūrėtų, gėrėtųsi ir norėtų būti su mumis“, – sakė A.Pollmannas, kasdien besigrumiantis darbo ir meilės rinkoje.
Naujoji meilės rinka vis labiau plečiasi specialiose išmaniųjų telefonų programose, kai ranka braukiant per ekraną galima pamatyti daug veidų.
Tik pirmosios sekundės lemia, ar ekrane matomo žmogaus veidas patrauks dėmesį, ar ne. Todėl kiekvienas socialiniuose tinkluose nori atrodyti patrauklus.
Nuotraukų rasite visur ir jas galima bet kada palyginti. Įtampa stiprėja, nes niekas nenori pasiduoti ir privalo išsilaikyti.
Tik prakaitavimas kūno rengybos studijose ir paslapčia susileidžiamos botulino toksino ar hialurono injekcijos padeda išlikti patraukliam tiek darbo, tiek meilės rinkai.
Patrauklumas – socialinio pakilimo priemonė
Apklausos rodo, kad gražūs žmonės lengviau randa darbą, daugiau uždirba ir net iš tėvų patiria daugiau meilės.
Apklausų rezultatai byloja, kad po plastinių operacijų pacientai labiau patenkinti savimi. Bet vis dažniau prabylama ir apie tai, kad šiuolaikinė visuomenė peržengia ribas.
I.Pitanguy nuomone, šios srities pasaulio rekordininkė neabejotinai yra Brazilija. 2013-aisiais šalyje buvo atlikta daugiau nei pusantro milijono plastinių operacijų – net daugiau nei JAV.
Pasivaikščiojus po Brazilijos paplūdimius plastikos chirurgo dėmesį traukia tobulų formų figūros, kurios neretai yra kūno rengybos programos „Bunda nu nuca“ („Nuo sėdmenų iki sprando“) rezultatas.
Bet I.Pitanguy šypsnio nusipelno brandaus amžiaus senjorų kūnai, „įvilkti“ į vaikų odą, ir balionų formos paaugliškos krūtys.
„Juos apsėdusi jauno kūno manija. Nepritariu tokiems drastiškiems pokyčiams.
Juk vyresnio amžiaus moters negalima paversti lėle Barbe arba iš juodaodžio nosies padaryti baltaodžio.
Mes neturime stebuklingo gėrimo nuo senėjimo kaip Mefistofelis vokiečių rašytojo Johanno Wolfgango von Goethe tragedijoje „Faustas“, – sakė I.Pitanguy.
Amerika – šalis, kurioje viešpatauja, vaizdžiai sakant, kūnokratija, – šaltas, tobulas grožis. Čia kai kuriems socialiniams sluoksniams botulino toksino injekcijos į raukšles yra tas pat kaip suvalgyti sumuštinį.
Pietų Korėjos sostinėje ir didžiausiame šalies mieste Seule kas antra jauna moteris gulasi po plastikos chirurgo peiliu. Motinos mokyklos baigimo proga savo dukterims dovanoja grožio operacijas.
Daugelio Europos Sąjungos šalių piliečiai privalo dirbti iki 65 metų, bet niekas nenori ir negali atrodyti tokio amžiaus. Visi turėtų spinduliuoti jaunyste.
Tuomet kyla klausimas, kodėl plastikos chirurgai savo klientus vadina pacientais. Juk dauguma yra sveiki žmonės, savarankiškai atvykstantys pas grožio specialistus.
Bet gal šis apibūdinimas turi ir prasmę?
Juk plastinės chirurgijos specialistai mėgina išgydyti tai, ką visuomenė apibūdina kaip ligą, – senėjimą.
Vien per 2013 metus pasaulyje buvo atlikta 23 milijonai plastinių operacijų.
Lietuvoje grožio operacijas gaubia mitai
Nors pasaulyje plastinės operacijos tampa įprastu reiškiniu, Lietuvoje vis dar tvyro slogus kaimietiškas požiūris. Ypač kai kalbama apie krūtų didinimo ar atkūrimo operacijas. „Geri papai duoti ne visoms moterims“, – panašių komentarų girdintis vilnietis plastikos chirurgas Renaldas Vaičiūnas siekia išsklaidyti mitus, kuriamus apie krūtų implantus.
Kai sėklidžių vėžiu sergantis vyras nori įsidėti sėklidės implantą, niekas jo neklausia, kam to reikia. Ir taip aišku, kad jis tiesiog nenori gyventi su viena sėklide. Tuo metu moteris, pasiryžusi krūtų operacijai, turi gerokai pasistengti, kad kiti žmonės suprastų priežastį, kodėl jai reikia implantų.
– Gal žmones gąsdina galimos komplikacijos? – paklausiau plastikos chirurgo R.Vaičiūno.
– Kad ir kiek implantas būtų nekenksmingas moters organizmui, jis vis tiek yra svetimkūnis. Tai – pagrindinė priežastis, dėl kurios gali atsirasti komplikacijų.
Kaip tik būtų skaudu pripažinti – kuo daugiau operacijų, tuo daugiau ir komplikacijų. Vidutiniškai viena iš dešimties tokių operacijų baigiasi komplikacijomis. Jos gali išaiškėti praėjus net 5–7, o kartais ir 10 metų po krūtų operacijos. Tokios komplikacijos vadinamos atokiomis. Tokiu atveju būtina išsiaiškinti, kas atsitiko.
Krūtų implantus gaminančios bendrovės įspėja apie galimą komplikacijų pavojų. Mes apie tai kalbamės su pacientėmis. Kitas dalykas, kiek jos į tai atsižvelgia.
– Ar turi reikšmės, iš kokios medžiagos pagamintas implantas?
– Silikonų užpildai smarkiai patobulėjo, tad jau primygtinai nebesiūlomi implantai, užpildyti vandeniu. Mokslininkai įrodė, kad silikonas neturi jokio ryšio su krūties vėžio atsiradimu, todėl šis mitas žlugo.
Anksčiau buvo baiminamasi, kad dėl implanto gali būti sunku diagnozuoti krūties vėžį, jei moteris susirgtų. Taikant šiuolaikines diagnostikos galimybes nebeliko ir tokių abejonių.
– Kartais manoma, kad įdėjus krūties implantą sumažėja spenelio jautrumas. Ar tai dar vienas mitas?
– Tai nėra mitas. Iš tiesų spenelis gali pasidaryti jautresnis. Praėjus maždaug 6–8 mėnesiams po krūties implanto įdėjimo viskas susitvarko.
– Ar po operacijos pacientės kreipiasi dėl intymaus gyvenimo nepatogumų?
– Į mane nesikreipia, nes aš nesu tos srities specialistas. Man svarbu žinoti, kodėl moteris nori pasididinti krūtis.
Moterys dažnai tikina: „Tai darau dėl savęs.“ Taip galima sakyti, jei patenki į negyvenamą salą arba esi vienuolė, atsiskyrusi nuo pasaulio. Būdama visuomenės dalimi moteris vis tiek jaučia, ką apie ją mano kiti. Jei turėdama mažas krūtis arba jų beveik neturėdama moteris blogai jaučiasi, vengia bendrauti, negali lepintis pirtyje ar būti paplūdimyje – tai rimtas nepatogumas. Ji gali atsikratyti šios naštos. Yra įvairių galimybių pakoreguoti tai, ko pašykštėjo prigimtis.
Kitas svarbus dalykas – kaip išrinkti tinkamą implantą. Tai vienas sudėtingiausių žingsnių. Aš visada klausiu savo pacienčių: „Kas jums svarbiau – implanto dydis ar natūralumas?“
– Kokio amžiaus buvo jauniausia pacientė, kuriai įdėjote krūtų implantus?
– Kartą į mane kreipėsi pažįstami ir atvedė savo aštuoniolikmetę dukterį. Aš jai viską paaiškinau, bet tai neatitiko merginos lūkesčių, todėl jos neoperavau. Vėliau sužinojau, kad operaciją jai atliko kitas plastikos chirurgas.
– Ar prisimenate vyriausią pacientę?
– Jai buvo 55-eri. Šios moters noras pasididinti krūtis buvo labai pagrįstas. „Aš visą gyvenimą to norėjau, bet negalėjau sau to leisti, o dabar ir noriu, ir galiu. Jei nepatiks, galėsiu po pusmečio išsiimti implantus“, – aiškino moteris.
Kartais žmonės mano, kad krūtų didinimo operacija yra kaip apsilankymas kirpykloje, kur galima greitai pasidaryti šukuoseną. Nors tokios operacijos nėra sudėtingiausios, jos vis tiek susijusios su tam tikra rizika.
– Ar teko atlikti krūties rekonstrukcinę operaciją moteriai, sirgusiai vėžiu?
– Taip, esu atlikęs. Tokiu atveju labai daug kas priklauso nuo krūties vėžio stadijos. Labiausiai pasaulyje nuskambėjusi istorija yra apie Holivudo aktorę Angeliną Jolie, kuriai buvo pašalintos abi krūtys dėl galimos rizikos susirgti vėžiu.
Kai pašalinamos krūtys, Lietuvoje žmonės dažniausiai tai supranta kaip brutalų veiksmą. Chirurgai garsiai aktorei pašalino tik pieno liauką, bet paliko pakankamai audinių, o vietoj liaukos įdėjo krūties implantą. Iš pažiūros tokia krūtis niekuo nesiskiria nuo natūralios. Šiuolaikinė medicina leidžia moterims pasijusti, kad jos yra moterys, nesvarbu, kad serga krūties vėžiu.
Parengė Danutė Jonušienė
