7 žiovulio priežastys: tai gali būti ir ligos simptomas

Dėl ko žmonės žiovauja – nėra iki galo aišku. Pateikiame septynias galimas žiovulio priežastis.

Nors žiovuliui yra skirta nemažai tyrimų, mokslininkai iki šiol negali atsakyti, kokia pagrindinė jo paskirtis. Ilgą laiką buvo manoma, kad žiovauti imame dėl deguonies kiekio sumažėjimo kraujyje: giliu įkvėpimu organizmas gauna deguonies gurkšnį. Bet šią teoriją mokslininkai paneigė – paaiškėjo, kad jeigu žiovaujančiam žmogui duosime daugiau deguonies ar išvėdinsime tvankų kambarį, žiovauti jis nesiliaus.

Pagal kitą teoriją, žmogus žiovauja, kad atvėsintų smegenis. Amerikiečių mokslininkai atliko eksperimentus ir nustatė, kad bandomieji, kuriems ant kaktos buvo uždėtas šaltas kompresas, žiūrėdami įrašus su žiovaujančiais žmonėmis, žiovavo rečiau, nei tie, kuriems buvo uždėti šilti kompresai arba jokių. Rečiau žiovavo ir tie eksperimento dalyviai, kurių buvo prašoma kvėpuoti tik per nosį: taip kvėpuojant į smegenis patenka vėsesnis kraujas, nei kvėpuojant per burną.

Dar viena žiovulio paskirtis – būtinybė ištempti ir atpalaiduoti pavargusius ar užspaustus raumenis. Visų pirma tai gerklės ir liežuvio raumenys, bet kartu – ir viso kūno raumenys. Būtent todėl žmogus kartu su žiovuliu dažnai ir rąžosi. Toks raumenų pramankštinimas kartu su smegenų atvėsinimu padeda išbudinti organizmą ir paruošti jį veiklai. Todėl dažnai žmonės ima žiovauti, kai nervinasi prieš kokį nors svarbų įvykį: studentai žiovauja prieš egzaminą, parašiutininkai – prieš šuolį, aktoriai – prieš pasirodymą. Dėl tos pačios priežasties žmonės žiovauja ir kai nori miego ar nuobodžiauja: žiovulys padeda išbudinti apsnūdusias smegenis ir suglebusius raumenis.

Žiovauti pravartu ir skrendant lėktuvu. Tai padeda atsikratyti ausų užgulimo pojūčio., kuris atsiranda kylant arba leidžiantis dėl slėgių skirtumų abiejose ausų būgnelio pusėse. Kadangi ryklė specialiais kanalais susijungia su vidurine ausimi, žiovavimas padeda išlyginti slėgį ausyse.

Žiovulys – labai užkrečiamas reiškinys. Žmonės pradeda žiovauti ne tik matydami kitus žiovaujant, bet ir matydami žiovaujančių žmonių įrašus ar nuotraukas. Dar daugiau – dažnai žmogui užtenka tik perskaityti arba pagalvoti apie žiovulį, ir jis pats pradeda žiovauti. Tačiau „veidrodinio žiovulio“ gebėjimą turi ne visi: autizmo sutrikimą turinčių vaikų tyrimai parodė, kad jie, skirtingai nei kiti žmonės, neužsikrečia žiovuliu žiūrėdami įrašus su kitais žiovaujančiais žmonėmis. Taip pat į „veidrodinį žiovulį“ nelinkę mažesni kaip 5 metų vaikai. Kaip aiškinamas ryšys tarp gebėjimo užsikrėsti žiovuliu ir empatijos?

Žiovulys užkrečiamas dėl vadinamųjų veidrodinių neuronų. Šiems neuronams, esantiems žmogaus, kitų primatų ir kai kurių paukščių smegenų žievėje, būdinga savotiška empatija: jie suaktyvėja, kai žmogus stebi veiksmus, kuriuos atlieka kas nors kitas. Veidrodiniai neuronai lemia sugebėjimą mėgdžioti (pavyzdžiui, mokantis kalbų) ir atjausti: dėl jų mes ne tiesiog pastebime kito žmogaus emocinę būseną, bet ir iš tiesų ją išgyvename patys. Veidrodinis žiovulys – vienas iš tokio pamėgdžiojančio elgesio pavyzdžių. Mokslininkų manymu, mėgdžiojantis žiovulys primatų evoliucijoje atsidaro dėl poreikio koordinuoti socialinių grupių veiksmus. Kai vienas grupės narys pavojaus akivaizdoje imdavo žiovauti, jo būsena persiduodavo ir visiems kitiems, ir grupė pasiruošdavo veikti.

2011 m. Italijos mokslininkai atskleidė, kad žiovulio užkrečiamumas rodo žmonių emocinį artumą. Eksperimentuose veidrodinis žiovulys dažniau užkrėsdavo žiovaujančiojo artimus giminaičius ir draugus. Tolimi pažįstami žiovuliu užsikrėsdavo rečiau, o visiškai nepažįstami – iš viso retai. Lytis ir tautybė rezultatams neturėjo jokios reikšmės.

Ilgai trunkantis žiovulys gali būti įvairių ligų požymis – pavyzdžiui, kūno termoreguliacijos sutrikimų, miego problemų, padidinto kraujospūdžio, arterijų trombozės ar galvos smegenų kamieno, kur yra kvėpavimo centras, pažeidimo. Taip pat pernelyg dažnas žiovulys gali pasireikšti esant depresijai ar padidėjus nervingumui – tuomet kraujyje stebimas padidintas streso hormono kortizolio kiekis. Todėl, jeigu jums nuolat įkyri žiovulys, reikėtų kreiptis į gydytoją – pasitikrinti širdį, kraujagysles ir kraujospūdį. O pradžiai galima tiesiog pabandyti gerai išsimiegoti ir nustoti nervintis.