Kompresinės kojinės apsaugo nuo skysčių kaupimosi apatinėje kūno dalyje. Kai kurie tyrimai atskleidė, kad gulint dėl atsiradusios gravitacijos dalis šių skysčių susikaupia kaklo srityje. Todėl išsivysto obstrukcinė miego apnėja – knarkimą lemiantis sutrikimas, nuo kurio kenčia 1–4 proc. gyventojų.
Kai kaklo srityje susikaupia per didelis skysčių ir riebalų kiekis, kaklo raumenys sukrenta. Dėl to kvėpavimo takai yra užspaudžiami dešimčiai ir daugiau sekundžių. Knarkimo garsas pasigirsta, nes tarp tokioje padėtyje esančių minkštų audinių sklindantis oras vibruoja.
Kai smegenys supranta, kad kvėpavimas sustojo, jos nusiunčia signalą už kvėpavimą atsakingiems raumenims ir jie įsitempia. Taip atsiveria kvėpavimo takai ir staigiai krestelėjęs žmogus nubunda.
Taip gali nutikti maždaug kas 10 minučių, retais atvejais – ir kas dvi minutes. Tačiau tik nedaugelis pacientų tokius prabudimus prisimena, nes vos po kelių sekundžių jie vėl nugrimsta į miegą. Apie apnėją byloja tik dieną kamuojantis nuovargis.
Negydoma apnėja gali sukelti ir daugiau sveikatos problemų. Pavyzdžiui, šis sutrikimas siejamas su padidėjusiu kraujospūdžiu ir rizika patirti širdies smūgį.
Paprastai gydant apnėją miegodamas ligonis turi ant nosies ir burnos dėvi kaukę. Megant ji lėtai į kvėpavimo takus pumpuoja orą ir taip išlaiko juos atvirus. Tačiau kai kurie žmonės kaukę laiko nepatogia. Spėjama, kad net trečdalis pacientų jos taip niekada ir neužsideda.
Neseniai Toronto universiteto Kanadoje tyrėjai pastebėjo, kad nuo knarkimo gali apsaugoti ir kompresinės kojinės, paprastai skiriamos venų varikozei gydyti.
Kaip rašo interneto portalas „MailOnline“, kojinės naudingos tuo, kad suspaudžia kojos apačią. Taip kraujui padedama nepaliaujamai tekėti venomis ir trukdoma kauptis skysčiams.
Kad patikrintų, ar kojinės apsaugo nuo knarkimo, Toronto universiteto mokslininkai ištyrė daugiau kaip penkiasdešimt vyrų, kenčiančių nuo obstrukcinės miego apnėjos. Pusė eksperimento dalyvių kasdien dvi savaites mūvėjo aptempiančias kojines, nusiimdami jas tik prieš miegą. Likę dėvėjo įprastas kojines.
Kiekvienas tiriamasis naktimis miegojo prijungtas prie stebėjimo įrangos, kuri matavo knarkimą, o prie kojų ir kaklo prijungti elektrodai matavo, kiek gulint į šias sritis priteka skysčių.
Tyrimo rezultatai, atspausdinti žurnale „Sleep Medicine“, parodė, kad mūvėjusių kojines vyrų miego pertrūkiai sumažėjo nuo daugiau kaip 30 iki maždaug 15 per valandą. Taip atsitiko todėl, kad mažiau skysčių pateko į kaklo sritį.
Vyrams, kurie mūvėjo paprastas kojines, jokių pakitimų nenustatyta.
Miego sutrikimų gydytojas Simonas Merrittis, dirbantis Hastingso „Conquest“ ligoninėje, sakė: „Šis metodas nebus laikomas atskiru gydymu savaime, bet jis gali būti priedas prie įprasto gydymo.“
Parengė Giedrė Balčiūtė
