Kalbėdami ar tik galvodami apie miegą iškart įsivaizduojame gulintį ir užsimerkusį žmogų. Tačiau kai kurie žmonės miegoti gali visiškai ar šiek tiek atmerktomis akimis.
Taip teigė Vilniaus universiteto Santariškių klinikų gydytoja neurologė, medicinos mokslų daktarė Rūta Mameniškienė.
– Ar miegas atmerktomis akimis yra patologija?
– Miegant gali būti atmerktos abi akys arba viena.
Moksliškai tai vadinama naktiniu lagoftalmu – tai būklė, kai vokai miego metu nevisiškai uždengia akių obuolius, ir akių paviršius (ragena) visą laiką „liečiasi“ su aplinka.
Žodis „lagoftalmas“, lietuviškai „neužmerktakystė“, kilęs iš graikų kalbos žodžių „lagos“ – kiškis ir „ophthalmos“ – akis.
Taip atsitinka dėl veido paralyžiaus, kurį gali sukelti infekcija, trauma, insultas, operacijos arba vadinamasis Bello paralyžius, kai dėl nežinomos priežasties išsivysto veido nervo uždegimas.
Kartais miego atmerktomis akimis sutrikimą sukelia genetinės priežastys. Ši būklė gali būti laikina arba nuolatinė.
– Ar tai susiję su narkolepsija?
– Ne. Narkolepsijai, be kitų simptomų, būdingi nevalingo mieguistumo priepuoliai dienos metu – žmogus negali valdyti staiga užeinančių miego priepuolių ir gali užmigti sėdėdamas, stovėdamas ar net valgydamas.
Tokiu atveju labai greitai pasiekiama gilaus miego fazė aplenkiant pradines. Kartais užmiegama neužsimerkus. Šie miego epizodai būna trumpi, trunka vos kelias minutes.
– Ar miegodamas atviromis akimis žmogus gerai pailsi?
– Miegojimas atmerktomis akimis miego kokybės nekeičia, žmogus pailsi.
Tačiau kadangi akies viršutinis sluoksnis (ragena) išdžiūva, mat vokai atlieka drėkinamąją ir apsauginę funkcijas, žmogus dieną gali prastai jaustis.
Per mažai drėkinamos akys sausėja ir rausta, jas ima peršėti ir skaudėti net dieną.
Naktinio lagoftalmo gydymas gali būti įvairus – siūloma akis drėkinti dirbtinėmis ašaromis, klijuoti vokus nakčiai, kai kuriais atvejais patariama kreiptis į akių chirurgus.
