Dabar šiam Los Andželo gyventojui 74-eri. Jis teigė, jog jam neturėjo būti leista pakeisti lytį, rašo „Daily Mail“.
Pasak vyro, šimtai kitų žmonių kartoja jo klaidą, nes chirurgai netinkamai įvertina jų pateiktas priežastis lyties keitimui.
Ne rožėmis klotas gyvenimas
W.Heyeris iš pradžių džiaugėsi tapęs moterimi – jis jautėsi įkalintas ne tame kūne nuo tada, kai jam sukako 5-eri.
Visgi netrukus paaiškėjo, jog vyras džiūgavo be reikalo.
„Po procedūros esi apimtas euforijos, nes tu dėl šito taip ilgai kovojai, – teigė jis. – Manai, kad tai nuostabu, tavo gyvenimas bus geras, tačiau bėgant laikui gyvenime pamatai vieną dalyką. Jis vadinamas realybe.“
W.Heyerio lytiniai organai per operaciją buvo pašalinti. Jis gavo krūtų implantus, taip pat buvo atliktas gydymas, neleidžiantis ant veido augti plaukams. Amerikietis visą savo buvimo moterimi laikotarpį vartojo estrogenus.
Vyras fizinį pasikeitimą apibūdino kaip kovą, bet didžiausi išbandymai jo laukė darbe.
„Ilgą laiką buvau bedarbis, – pasakojo W.Heyeris. – Ėjau į 200 pokalbių, kol susiradau darbą. Dauguma darbdavių nenori transseksualo, todėl buvo sunku.“
Lytį keičia dėl sutrikimo
Vyras 9-ojo dešimtmečio viduryje suprato, jog noras pakeisti lytį kilo dėl vaikystės traumos, o ne genetinės ligos. Bet tuo metu nebuvo jokių saugių priemonių panaikinti lyties keitimo operacijos rezultatus.
Manoma, kad žmonės, kurie mano, jog gimė ne tame kūne, serga lytine disforija.
Lytinė disforija anksčiau buvo laikoma psichologiniu sutrikimu, bet dabar pripažįstama, jog tai – liga. Naujausi tyrimai parodė, jog ją sukelia hormonų pusiausvyros nebuvimas kūdikiui gimus.
Visgi W.Heyeris mano, jog jo susipainiojimas tarp lyčių kilo dėl aplinkos ir santykių šeimoje.
74-erių vyras dabar mano, jog jam neturėjo būti leista pakeisti lytį.
„Lytinė disforija – psichologinis sutrikimas, dėl kurio nesi patenkintas savo lytimi, – teigė jis. – Niekas negimsta transseksualu. Tai dažniausiai įvyksta dėl kažkokios problemos vaikystėje, bet dauguma to nesupranta.
Dabar matau, kad lyties keitimas yra kvailystė.“
Senelė rengė mergaitiškai
W.Heyeris užaugo Los Andžele. Gyvenimas su griežta mama, policininku dirbančiu tėčiu bei protingu broliu nebuvo lengvas.
Bet kai vaikui sukako 5-eri, kai kas įvyko.
„Mano senelė būdama su manimi ėmė mane rengti mergaitiškais rūbais, – sakė W.Heyeris. – Ji man netgi pasiuvo violetinę plono audinio vakarinę suknelę.
Viskas pasikeitė, kai tėtis sužinojo, kad senelė mane rengė mergaitiškais rūbais.
Jo įbrolis Fredas ėmė prie manęs seksualiai priekabiauti. Mama tapo daug griežtesnė – vieną kartą jos bausmė manęs vos nenužudė.“
Toks artimiausių žmonių elgesys W.Heyerį privertė jaustis moterimi, įkalinta vyro kūne.
Nuvylė savo vaikus
Jis po 37-erių metų nusprendė tapti moterimi. Amerikietis 8-erius metus gyveno kaip Laura Jensen.
Vyras su savo žmona išsiskyrė likus trims mėnesiams iki operacijos. Jis nenorėjo žmonai sukelti sunkumų.
Buvusios poros santykiai išliko mandagūs, tačiau vaikai nebuvo tokie supratingi. Dukrai tuo metu buvo 15, o sūnui – 12 metų.
„Mano dukra buvo labai nusiminusi, – pasakojo vyras. – Sūnus pareiškė, jog būtų lengviau, jei būčiau miręs – apie tai lengviau kalbėti su kitais žmonėmis.
Vėliau supratau, kad taip pasielgdamas išdaviau savo vaikus. Aš save laikiau svarbesniu už juos.
Tai tikriausiai yra egoistiškiausias dalykas, kurį gali padaryti žmogus. Nesąmonė save laikyti svarbesniu už du vaikus, kuriems reikia tavęs.“
Suprato visą tiesą
W.Heyeris iš pradžių buvo nusiteikęs optimistiškai – jis pagaliau įgyvendino savo vaikystės svajonę.
Jis kaip Laura Jensen sugebėjo gauti gerai apmokamą darbą JAV vyriausybės indėlių draudimo padalinyje.
Vyras tik vėliau pradėjęs studijuoti psichologiją suprato, kad savęs laikymas transseksualu buvo psichologinis sutrikimas. Jis ėmė suvokti, kokią klaidą padarė.
„Studijuodamas psichologiją supratau, kad neįmanoma biologiškai pakeisti lyties, – prisiminė vyras. – Tai buvo momentas, kai paaiškėjo, jog tai – psichologinis, o ne biologinis sutrikimas.
Jie tiesiog į žmogų pripumpuoja hormonų, įdeda implantus į krūtis ir pareiškia, jog sukūrė moterį. Iš tikrųjų biologiškai neįmanoma vyro paversti moterimi.“
Duoda patarimų kitiems
Jis 8 metus praleidęs San Franciske kaip Laura Jensen nusprendė norintis dar vienos operacijos, kuri jį ir vėl paverstų vyru.
Vyras po 8 metų buvimo moterimi ir vėl tapo W.Heyeriu. Jis išleido 30 tūkst. dolerių (26 tūkst. eurų).
W.Heyeris dabar savo tinklalapyje patarinėja žmonėms, norintiems pakeisti lytį.
Jis pagaliau susitaikė su savo vaikais. Jie tėvą dabar vadina savo didvyriu.
„Susitikau su jais abiem ir atsiprašiau, jog mano gyvenime svarbiausios buvo lytinės tapatybės problemos, o ne vaikai, – pasakojo vyras. – Viskas atsitiko po to, kai supratau, kokią klaidą padariau. Visgi laikas užgydė žaizdas, mūsų santykiai dabar ir vėl geri.“
Šimtai žmonių susisiekia su W.Heyeriu norėdami patarimų prieš lyties keitimo operaciją arba gailėdamiesi ją pasidarę.
Vyras teigia, jog kiekvienas iš jų galėtų atsekti, jog noro keisti lytį priežastys atsirado dėl problemų vaikystėje. Tai padaryti gali padėti psichologas. Jis padėtų sutaupyti pinigų ir išvengti liūdesio po operacijos.
Turi psichologinių problemų
W.Heyeris mano, jog jis pats turi psichologinį sutrikimą, kuris iškreipia savęs paties ir realybės suvokimą.
Tai gali būti laikoma nesąmoningu savigynos mechanizmu patyrus psichologinę traumą.
Vyras mano, jog daugumai lyties keitimo operacijai pasiryžusių pacientų reikėtų pagalbos dėl psichologinių problemų. Tik ją gavęs žmogus gali priimti teisingą sprendimą dėl operacijos.
„Visi lytį keisti pasiryžę žmonės jaučia bent truputį depresijos, – sakė W.Heyeris. – Mes jų negydome – tik nupjauname kūno dalis ir suteikiame naują vardą bei lytį.
Iš tikrųjų neįmanoma pakeisti žmogaus lyties. Jei išversi vyro penį į kitą pusę, jis nedings, tik nebus ten, kur turėtų būti.“
Pasak W.Heyerio, graužatis pakeitus lytį gali būti tokia stipri, kad pacientas po operacijos gali pradėti žaloti save ar mėginti nusižudyti.
Atliekamos griežtos procedūros
Lytinio identiteto tyrinėjimo ir švietimo draugija mano, kad lytinė disforija – sutrikimas, į kurį reiktų žiūrėti rimčiau.
„Atlikta tyrimų norint įrodyti, jog tai nesusiję su vaikystėje patirtu smurtu, – teigė narys Terry'as Reedas. – Ikimokyklinio amžiaus vaikai turi tvirtą nuomonę apie tai, kas jie yra.
Daugybė tyrimų rodo, jog hormonai ir genetika turi įtakos smegenų neurobiologijai. Jie labai svarbūs lytinės tapatybės susiformavimui.“
Didžiojoje Britanijoje gyvenantys lyties keitimo operacijos norintys pacientai paprastai skundžiasi, kad jiems reikia ilgai laukti.
„Atliekamos griežtos procedūros, kad būtų įsitikinta, jog žmogus iš tikrųjų kenčia dėl lytinės disforijos, – sakė Londono Lytinės tapatybės klinikoje dirbanti lyties ekspertė Christella Antoni. – Retai pasitaiko žmonių, vėliau norinčių grįžti į senąjį kūną.
Prieš operaciją reikia gauti ne tik lytinės disforijos diagnozę, bet ir antro tai patvirtinančio gydytojo parašą.
Retkarčiais reikia apsilankyti pas trečią specialistą – hormonų ekspertą.“
Parengė Dorotėja Noreikaitė
