Išanalizavę ankstesnes studijas, per kurias buvo tirti daugiau
negu 400 tūkst. žmonių, mokslininkai nustatė, kad žmonės, kurie
per savaitę dirba ilgiau negu 48 valandas (Europos Sąjungoje
rekomenduojama maksimali savaitinė darbo trukmė), labiau linkę
vartoti „rizikingus“ alkoholio kiekius.
Straipsnyje, paskelbtame žurnale BMJ, kad ilgos darbo valandos
per gausaus alkoholio vartojimo riziką didina vidutiniškai 11
procentų.
Žmonėms, kurie per savaitę dirbdavo 49–54 val., „rizikingo
alkoholio vartojimo“ pavojus buvo 13 proc. didesnis, lyginant su
žmonėmis, kurie per savaitę dirba 35–40 valandų.
Dirbantiems 55 val. ar ilgiau, ta rizika didesnė 12 procentų.
„Rizikingas“ alkoholio vartojimas buvo apibrėžtas kaip
daugiau negu 14 standartinių vienetų moterims ir daugiau negu 21
vienetas vyrams per savaitę. Manoma, kad toks alkoholio vartojimas
didina kepenų ir širdies ligų, vėžio, insulto ir psichikos
sutrikimų riziką.
Standartinis alkoholio vienetas atitinka trečdalį pintos (189
ml) vidutinio stiklinės alaus, pusę taurės (apie 87 ml) raudonojo
12 proc. stiprumo vyno arba 25 mln. viskio taurelę.
Šio tyrimo rezultatai pateikia statistinį pagrindimą
paplitusiai nuomonei, kad per didelis darbo krūvis skatina
nesaikingą alkoholio vartojimą, nurodė studijos autoriai.
Šie tyrimai buvo atlikti keliolikoje išsivysčiusios ekonomikos
šalių: Belgijoje, Didžiojoje Britanijoje, Kanadoje, Danijoje,
Suomijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Japonijoje, Naujojoje
Zelandijoje, Ispanijoje, Švedijoje, Taivane ir Jungtinėse
Valstijose.
„Ši metaduomenų analizė palaiko seniai gyvuojantį įtarimą,
kad darbuotojams, praleidžiantiems darbe ilgas valandas, alkoholis
gali atrodyti kaip greitai veikianti ir efektyvi priemonė nuslopinti
su darbu susijusius skausmus ir sopulius bei sušvelninti perėjimą
tarp darbo ir gyvenimo namuose“, – straipsnio įžangoje rašo
Harvardo sveikatos apsaugos mokyklos tyrėja Cassandra Okechukwu
(Kasandra Okečukvu).
Ilgos darbo valandos anksčiau buvo susietos su didesne širdies
ir kraujagyslių ligų, depresijos ir liguisto nerimo rizika.
„Rizikingo“ alkoholio vartojimo pavojaus padidėjimas dėl
persidirbimo nėra didelis, vertinant absoliučiais skaičiais,
pažymėjo K.Okechukwu. Be to, nustatyta, kad dirbantys žmonės
paprastai vartoja mažiau alkoholio ir turi daugiau galimybių
atsigauti po nesaikingo alkoholio vartojimo, lyginant su bedarbiais.
Bet kokiu atveju, ši rizika turėtų būti vertinama rimtai.
„Bet kokie veiksniai, susiję su išvengiamu ligų arba
sveikatai žalingo elgesio rizikos padidėjimu, reikalauja nuodugnių
tyrimų, – pabrėžė K.Okechukwu. – Iš tikrųjų šios išvados
gali paskatinti tolesnį darbo valandų reguliavimą kaip
intervenciją dėl visuomenės sveikatos apsaugos.“
