Rezultatas šokiravo net medikus – moteris jauna, nepriklausanti rizikos grupei, narkotikų nevartojo, jokių operacijų ar kraujo perpylimų neturėjusi, lytinį gyvenimą pradėjusi palyginti vėlai – nuo 19 metų, turėjusi kelis nuolatinius partnerius.
Bent jau pati Rožė teigė, kad jos partneriai visuomet naudojo prezervatyvus, nes ji negalinti vartoti kontraceptinių tablečių. Moterį labiausiai baugino nežinia – kiek jai liko gyventi, ar likęs jos gyvenimas prabėgs ligoninėje, ar namuose.
Rožė neįsivaizdavo, ar kada nors galės turėti šeimą ir vaikų.
Ji atsisakė gerti ŽIV užsikrėtusiems pacientams medikų skiriamus vaistus, kuriais anksčiau buvo gydomi sergantieji vėžiu, bet vėliau išimti iš apyvartos kaip per daug stiprūs.
Iš Rožės aplinkos nedaug kas žino jos diagnozę. Nežino netgi jos šeima. Moteris bijo likti pasmerkta.
Rožė kupina vilčių įveikti ŽIV sveika gyvensena bei sportu arba gyventi su juo ilgai ir laimingai, nealindama organizmo vaistais. Ji netgi neatmeta galimybės sukurti šeimą, susilaukti vaikų ir viliasi, kad viruso savo kūdikiui neperduos, – juk ne visais atvejais jis perduodamas.
Parengė Rasita ANDRUŠKEVIČIŪTĖ
