„Mano rankos atrodė sulysusios ir gumbuotos, – sako moteris. – Aiškiai matėsi iškilusios sausgyslės, oda buvo panaši į nekokybišką popierių. Turėjau rasti būdą, kaip pakeisti jas – dėl savęs pačios ir dėl darbo juvelyrikos parduotuvėje.“
Rosetta vietoj rankų kremų pasirinko kitokią, tarsi iš mokslinės fantastikos filmų atkeliavusią procedūrą – riebalų transplantaciją. Jos metu nuo šlaunų nusiurbiama riebalų ir įleidžiama į rankas, kad jos taptų putlesnės.
Vis labiau populiarėja
Riebalų transplantacija laikoma natūralia, ilgaamžiškesne alternatyva implantams. Ji naudojama ir krūtinės, ir užpakalio padidinimui. Ši JAV pradėta procedūra labai išpopuliarėjo ir Europoje. Pavyzdžiui, per pastaruosius metus šių operacijų Didžiojoje Britanijoje atlikta 15 procentų daugiau, nei anksčiau.
Procedūra kainuoja nuo 6 iki 66 tūkst. litų (nuo 1,5 iki 15 tūkst. svarų sterlingų). Ji – tarsi dvi paslaugos už vienos kainą: nuo šlaunų ar pilvo nusiurbiama iki 200 ml riebalų, todėl ta vieta sulieknėja. Riebalai suleidžiami į vietą, kurios apimtis per maža, pavyzdžiui krūtinę, užpakalį, rankas ar vietą šalia akių.
Riebalų transplantacijos metu pacientui suleidžiama nuskausminamųjų. Jis namo išleidžiamas tą pačią dieną.
Dauguma riebalų lieka ten, kur juos suleidžia. Oda pažeidžiama mažai, nes ją reikia pradurti tik su nedideliu švirkštu.
Rosettai procedūra atlikta privačioje klinikoje, kurioje prieš ketverius metus jai į veidą buvo injekuoti veido užpildai.
Ji tikėjosi tokios pat procedūros, bet grožio chirurgas Dennisas Wolfas jai pasiūlė 8186 litų (1850 svarų sterlingų) kainuojančią riebalų transplantaciją, kuri esą turėtų duoti geresnių rezultatų.
Per procedūrą neskaudėjo
Rosetta riebalų transplantacijos metu buvo budri, bet ji teigia, jog visiškai neskaudėjo.
Chirurgas pirmiausia suleido nuskausminamųjų į jos rankas ir šlaunų viršutinę dalį nugaros pusėje.
Riebalai paprastai nusiurbiami iš vietos, kurioje pacientas turi jų perteklių. Lieknesniems žmonėms – Rosetta viena iš jų – jie paprastai imami nuo šlaunų.
Pro nedidelį įpjovimą odoje iš jos išsiurbta 20 ml – apie 4 arbatinius šaukštelius – riebalų. Tada jie buvo patalpinti į įrenginį, kuris atskiria sveikas riebalinio audinio ląsteles nuo tų, kurios pažeistos per procedūrą.
Gerosios ląstelės buvo suleistos į Rosettos rankas. Visa operacija truko tik 90 minučių. Ji grįžo į darbą po 4 dienų. Nors nuo to praėjo 18 mėnesių, ji tebesidžiaugia rezultatais.
„Mano rankos vis dar atrodo dešimt metų jaunesnės, – teigia Rosetta. – Jos atrodo sveikesnės, lygesnės, ne tiek daug raukšlių. Nemanau, kad tai tuštybės apraiška. Tu tiesiog perkeli riebalus iš vienos vietos kitur – ten, kur tau jų labiau reikia.“
Chirurgas D.Wolfas teigia, kad 40 procentų įleistų riebalų neišgyvena ilgiau, nei mėnesį.
„Riebalų ląstelės gali žūti, jei jos per toli nuo kraujo, kuris jas palaiko gyvas. Tam, kad tai kompensuotume, įleidžiame daugiau riebalų,“ – sako jis.
Dėl to po operacijos pastambėjusi kūno dalis gali patinti. Tai praeina po kelių dienų ar savaičių, priklausomai nuo to, kiek riebalų perkelta.
Kelia nemažai pavojų
Nors ši procedūra iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip stebuklas senstančioms moterims, dauguma gydytojų rimtai susirūpinę.
Dermatologas Philippe'as Hamida-Pisalas griežtai nusistatęs prieš riebalų leidimą į rankas.
„Ši procedūra turi per daug minusų, per daug pavojaus palikti mėlynių, infekcijų ar randų, nes rankų oda jautri ir plona, – aiškina jis. – Iš tikrųjų atsigaudama po operacijos pacientė negali naudotis savo rankomis situacijose, kurios šiaip nekeltų problemų.“
Visiems pacientams duodama antibiotikų, kad būtų sumažinta užsikrėtimo rizika.
Kiti pavojai, jei riebalai suleidžiami neteisingai ar netiksliai – gumbuotumas, asimetrija ir riebalų išnykimas, jei jie suleidžiami per toli nuo kraujagyslių. Aiškiai matomas patinimas taip pat gali tęstis ne vieną savaitę.
Kai kurie gydytojai mano, kad riebalų transplantacija į krūtis susijusi su krūties vėžiu, nors tai dar nėra įrodyta. Įleistų riebalų ląstelės mamogramose gali atrodyti taip, kaip vėžinės. Tik patyręs specialistas gali jas atskirti.
Plastikos chirurgas Bryanas Mayou'as susirūpinęs dėl kitų dalykų.
„Riebalai gali būti netyčia suleisti į veną, – sako jis. – Kraujas ir riebalai teka į smegenis, užkemša arteriją, o žmogų ištinka smūgis.
Nors šis pavojus gali atrodyti nereikšmingas, tai gali atsitikti net su labai patyrusiu žmogumi prie švirkšto. Žinau, kad tokių incidentų Didžiojoje Britanijoje jau yra buvę – jų pasekmės mirtinos.“
Patyrė komplikacijas
Daug žmonių reikalauja riebalų transplantacijos nepaisant galimų siaubingų komplikacijų. 53 metų amžiaus moteriai Sandrai Cripps iš Berkšyro atlikta riebalų perkėlimo į veidą procedūra mažiau, nei prieš mėnesį – ir ji tebegyja.
„Mano veidas tiesiog išsipūtė nuo antakio iki skruostų, – pasakoja ji. – Antrą dieną mano akys buvo taip užtinusios, kad nieko nemačiau, iš jų tekėjo lipnus skystis. Iš darbo pasitraukiau trims savaitėms ir išlaukiau, kol viskas baigsis.
Tiesą sakant, man nesvarbu – rezultatas tiesiog nuostabus. Po trijų savaičių visas dėl riebalų transplantacijos atsiradęs patinimas bus dingęs ir niekas nežinos, kad man atlikta operacija.
Jau dabar atrodau 20 metų jaunesnė.“
Sandra operacijos norėjo ne todėl, kad suprato senstanti.
Ji dar nesulaukus 30-ies pateko į avariją, kurioje jai sužalota nosis, kakta ir oda aplink akis. Ėjo metai, ir jos raumenys pasidarė neryškūs.
„Negalėjau žiūrėti į veidrodį, atspindyje save mačiau susenusią ir pavargusią, mano oda po akimis drybsojo sluoksniais,“ – prisipažįsta ji.
Moteris pasiryžo operacijai pažiūrėjusi televizijos laidą.
Chirurgas prieš atlikdamas kaklo ir akių vokų odos patempimo operaciją iš Sandros pilvo nusiurbė 100 ml riebalų ir juos suleido į jos žandikaulį, kaklą ir vietą šalia akių, kad jos veidui suteiktų formą.
Sandra už visas tris procedūras sumokėjo 53 tūkst. litų (12 tūkst. svarų sterlingų). 41 procentas šių pinigų sumokėti už riebalų transplantaciją.
„Per 10 metų galėčiau išleisti tūkstančius visokiems kremams, kurie neturėtų tokio efekto, kaip riebalų transplantacija, – sako ji. – Aš vis dar panaši į save, tik su lieknesniu pilvu bei mažiau raukšlių.“
Naudoja ir krūtims
Ši procedūra naudojama ir krūtų, dėl motinystės praradusių savo ankstesnę formą, apimties didinimui.
Riebalų transplantacija nepadidins krūtų taip, kaip implantai, bet suteiks joms jaunatviškesnę išvaizdą.
Dar vienas procedūros minusas – ji už krūtų implantus brangesnė 3 tūkst. litų (700 svarų sterlingų).
39-erių metų Kirstie Lewis apsilankė pas chirurgus po savo dviejų mergaičių maitinimo krūtimi.
„Prieš gimstant mano mergaitės, prieš septynerius metus, mano krūtys buvo 34 C dydžio, – sako ji. – Visgi po maitinimo krūtimi jos ėmė kaboti. Nebegalėjau dėvėti maudymuko, nes niekas nepalaikė mano krūtų. Dienomis nešiojau sportinę liemenėlę, buvau praradusi pasitikėjimą savimi.
Tai atsiliepė ir santykiams su vyru. Neleidau jam manęs liesti ir reikalavau, kad šviesa miegamajame būtų išjungta.
Mano sesė turėjo problemų dėl krūtų implantų, be to, aš norėjau, kad mano krūtys atrodytų kuo natūraliau. Riebalų transplantacija skambėjo kaip geriausias sprendimas.“
Praėjusių metų balandį į abi jos krūtis suleista po 50 ml nuo jos šlaunų ir pilvo nusiurbtų riebalų. Jai taip pat šiek tiek pakeltos krūtys.
Po operacijos Kirstie pamatė, kad jos dydis nuo C padidėjo iki DD.
„Mano krūtys buvo didžiulės ir kietos kaip akmuo, – pasakoja ji. – Man pasakė, kad po kelių dienų patinimas praeis ir jos atrodys normaliai.
Dvi dienas vos galėjau pajudėti iš lovos, eidavau tik į tualetą. Mano krūtys buvo kietos, pilvas ir šlaunys – nutirpę.“
Kirstie dvi savaites turėjo nešioti korsetą, kad apsaugotų vietas, kurios buvo prapjautos. Dabar ji ir vėl džiaugiasi 34 C dydžio krūtine.
„Mano oda beveik nebuvo pažeista, – sako moteris. – Mano krūtys dabar apvalios, galiu dėvėti įprastines liemenėles. Chirurgai sakė, kad operacijos rezultatai išliks dešimt metų ar daugiau – jei neprarasiu per daug svorio. Mano pasitikėjimas savimi labai pakilo.“
Nors ir yra daug laimingų pacienčių, B.Mayou'as pabrėžia, kad procedūra iš tikrųjų kelia pavojų ir nėra tinkama visiems.
Parengė Dorotėja Noreikaitė
