Prasidėjus Wendy Lydall knygos „Auginu vaiką be skiepų“ reklaminei kampanijai, socialiniuose tinkluose žmonės stebėjosi, kad knygos autorė neturi jokio medicininio išsilavinimo ir garsėja radikalia nuomone vakcinacijos tema – jos įsitikinimu, skiepai padaro daugiau žalos nei naudos.
Leidykla būsimą knygą pristato šitaip: „Viena žinomiausių masinės vakcinacijos kritikių ir rizikų, susijusių su vaikų skiepais, eksperčių Australijoje Wendy Lydall universitete studijavo antropologiją ir teigia, kad rašymo ėmėsi gimus dukrai Chandrai. Kaip tik tada ji pradėjo rašyti savo knygą „Auginu vaiką be skiepų“.
Dukrą ji augino be skiepų, nes ieškodama atsakymų į kilusius klausimus ir perskaičiusi daugybę literatūros, ėmė abejoti skiepijimo pagrįstumu. Neradusi tyrimais patvirtintų įrodymų apie vakcinų veiksmingumą ir negavusi atsakingų sveikatos priežiūros institucijų atsakymų į pagrįstus klausimus, ji pati ėmė ieškoti atsakymų į juos.“
Imunologų nuomonės klausta nebuvo
Lietuvos imunologų draugijos (LID) prezidentė prof. Aurelija Žvirblienė pasakojo, kad prieš knygos leidybą su gydytojais imunologais konsultuotasi nebuvo, o pagrindinei knygos idėjai ji negailėjo aštrių palyginimų.
„Pavyzdžiui, būtų išleista knyga „Medicina žudo žmones“ ar „Holokaustas nebuvo vykdomas“ ar „Stalinas išgelbėjo žmoniją“ – į šitą knygą žiūriu panašiai.
Yra visokių žmonių ir visokių nuomonių. Bet tai yra brukama, reklamuojama socialiniuose tinkluose, o abejojančius tokios mintys gali paveikti“, – Lrytas sakė A.Žvirblienė.
Pasak jos, analogiškai įmanoma išleisti ir knygą, kuri siūlytų gyventi be antibiotikų.
„Žinoma, kad galima gyventi, nes veikia natūrali atranka. Lygiai taip pat ir su vakcinomis – galime grįžti į viduramžius ir laukti, kol suveiks natūrali atranka“, – ironizavo A.Žvirblienė.
Ji tęsė, kad demokratinėje valstybėje galioja žodžio laisvė, bet šiuo atveju neatsakingai dalijami patarimai nesiskiepyti bandoma nuneigti gerai įrodytą vakcinų naudą.
„Žinoma, negaliu komentuoti knygos turinio, nes jos neskaičiau ir nesiruošiu nei pirkti, nei skaityti. Bet iš reklamos, įvado galime suprasti, apie ką yra šita knyga“, – sakė A.Žvirblienė.
Ką paskaityti pataria profesorė?
Ji atkreipė dėmesį, kad didžioji dalis visuomenės yra pasiskiepijusi, o tai nuo susidūrimo su liga bei skaudžių pasekmių apsaugo ir tuos, kurie vakcinų baidosi. Pasak imunologės, būtent visuotinis skiepijimas reikšmingai sumažino gyvybei pavojingų patogenų cirkuliaciją.
„Man yra keista, kad yra neigiami akivaizdūs skiepų nuopelnai. Tokios ligos kaip poliomielitas ar raupai visiškai išnyko dėl masinio vakcinavimo. Tai yra nepaneigiami faktai“, – sakė A.Žvirblienė.
Norintiems skaityti, A.Žvirblienė pasidalijo knygų rekomendacijomis:
– Philipp Dettmer „Imunitetas: paslaptinga sistema, sauganti jūsų gyvybę“
– Daniel M. Davis „Nuostabusis vaistas“
– Japonų imunologų draugijos išleista knyga vaikams, išversta į lietuvių kalbą „Jūsų nuostabioji imuninė sistema“
„Žmonės galėtų paskaityti Emilio Zolos ar Akselio Miuntės knygas, kur labai vaizdingai aprašyta, kaip vaikai miršta nuo infekcinių. Ten gydytojai yra bejėgiai prieš ligas, nuo kurių šiais laikais apsaugo skiepai.
Gal reikėtų paskaityti romanus, aprašančius tuos laikus, kai dar nebuvo vakcinų“, – siūlė A.Žvirblienė.
Gydytoja įvardijo ir Alano Maršalo autobiografinę apysaką „Aš moku šokinėti per balas“, kurioje pasakojama apie rašytojo vaikystės patirtis, susirgus poliomielitu.
„Tokias knygas galima paskaityti savo vaikams arba patiems tėvams jas perskaityti. Nereikia net mokslo populiarinimo knygų“, – sakė A.Žvirblienė.
Gydytojas: už neskiepytų vaikų gydymą tėvai galėtų susimokėti
LSMU Kauno ligoninės Vaikų intensyviosios terapijos skyriaus vadovas Darius Varaškevičius pasakojo minėtą knygą penktadienį paskaitos metu aptaręs ir su studentais.
„Pasakojau, kaip jaunystėje darbe matydavau vaikus, mirusius nuo epiglotito, meningokokinės infekcijos. Turėjome daug mirčių net nuo laringito.
Visų šitų mirčių ir ligų beveik neliko su vakcinacijos pagalba“, – Lrytas sakė D.Varaškevičius.
Jis priminė, kad pastaraisiais metais skiepų apimtys mažėja. To rezultatai jau matyti ligoninėse – padaugėjo infekcinėmis ligomis sunkiai sergančių vaikų.
„Man labai liūdna, kad bus pykčių, skundų. Tiems tėvams, kurie vaikų neskiepijo vis tiek norėsis kažką apkaltinti“, – pastebėjo gydytojas.
Pasak jo, kai kuriose vakarų šalyse, jei vaikas suserga infekcija, nuo kurios tėvai galėjo jį paskiepyti valstybės lėšomis, sveikatos draudimas negalioja ir už jo gydymą tėvai moka savo lėšomis.
„Tai būtų labai geras sudrausminimas, – sakė D.Varaškevičius. – Gaila tų vaikų, nes jie neturi pasirinkimo, už juos renkasi tėvai.
Galiu duoti asmeninį pavyzdį. Savo vaikus nuo meningokoko ir nuo pneumokoko skiepijau, kai šitos vakcinos dar buvo mokamos. Mokėjau pinigus, ir nemažus, nes dirbu šitoje srityje“.
Siūlo pasitarti su infektologais
Gydytojas taip pat atkreipė dėmesį, kad aptariama knyga pirmą kartą išleista dar 2005 metais.
„Jūs įsivaizduokite, kokio senumo yra tas kūrinys“, – pastebėjo D.Varaškevičius.
Jis pastebėjo, kad prieš vakcinas kartais pasisako ir medikų bendruomenės nariai. Tačiau, kaip taisyklė, tai būna ne infektologai ar imunologai, o kitos srities specialistai.
„Būdavo koks chirurgas ar neurologas – gydytojai, kurie visai sąlyčio su tomis ligomis.
Žinote, jei aš chirurgai pasakyčiau, kaip reikia operuoti pilvą, nors paskutinį kartą operacijai asistavau dar rezidentūros metais, jis turbūt pirštą pasukiotų prie smilkinio“, – sakė D.Varaškevičius.
Medikas patarė pasikliausti kvalifikuotų specialistų patarimais. Jeigu šeimos gydytojas negali atsakyti į visus kilusius klausimus, galima kreiptis į vaikų infekcinių ligų specialistą, vaikų ligų gydytojus.
„Visada reikia konsultuotis su tos srities specialistais“, – akcentavo D.Varaškevičius.
Iš leidyklos – tyla
Lrytas į „Obuolio“ leidyklą kreipėsi dėl komentaro apie išleisti planuojamą knygą, tačiau iki straipsnio pasirodymo atsakymo nesulaukė. Gavus komentarą, tekstas bus papildytas.
