Pasak jos, LMS siekia politikus supažindinti su nepagražinta sveikatos apsaugos sistemos realybe. Tuo tikslu trečiadienį surengta diskusija, kurios įžangine dalimi tapo spaudos konferencija.
A.Gerliakienė teigė, kad šiandien priimti sprendimai nulems sveikatos priežiūros sistemos būklę po 10–15 metų.
„Tie klausimai liečia ne šiandien dienos situaciją, bet ateitį. Reikia į juos kreipti labai didelį dėmesį, sakyčiau, priimti radikalius ir labai nepopuliarius sprendimus. Linkiu drąsos išgirsti, apmąstyti ir, galbūt, tuos sprendimus priimti“, – kalbėjo A.Gerliakienė.
Pozityvus motyvavimas vietoj gąsdinimo
LMS valdybos narys Robertas Adomaitis pažymėjo, kad viešojoje erdvėje gydytojai sulaukia daugiausia dėmesio, bet medikų bendruomenės liūto dalį sudaro slaugytojai.
„Matant besivystančias technologijas, kaip keičiasi medicinos pasaulis, mes suprantame, kad mes, gydytojai, liksime kaip fokusininkai, kurių reikės labai nedaug. Kompiuteriai ir neuroniniai tinklai atliks daug darbų, kuriuos dabar daro gydytojas.
Liks darbai, kuriuos reikia padaryti rankomis, prisiliečiant prie paciento. Kas juos daro? Slaugytojos“, – dėstė R.Adomaitis.
Jis tęsė, kad neverta tikėtis, jog į Lietuvos medicinos sektorių bus importuota darbo jėga iš užsienio. Esą tokiai galimybei kliudo kalbos barjeras.
„Mes neprikursime daugiau slaugytojų, gimstamumą turime tokį, koks jis yra Lietuvoje. Reiškia, žmonių kiekis yra ribotas.
Bet mes galime pasižiūrėti lanksčiau, t.y., kas gali dirbti sveikatos priežiūros sistemoje, neturėdamas slaugytojo išsilavinimo. Tas atpalaiduotų mūsų slaugytojų rankas tiesioginiam darbui“, – paaiškino R.Adomaitis.
Jis vylėsi, kad artimiausiais metais augs medicinos sekretorių skaičius, greičiau ir paprasčiau bus ruošiami slaugytojų padėjėjai.
R.Adomaitis taip pat pabrėžė, kad slaugytojams turėtų būti rodoma daugiau pagarbos.
„Slaugytojas yra labai aukštos kompetencijos darbuotojas. Tai – ne gydytojo pagalbininkas, bet savarankiškas paslaugų teikėjas“, – sakė R.Adomaitis.
Jis tęsė, kad darbo rinka tinkamai neišnaudoja joje esančių medicinos specialistų. Būtina sukurti darbo vietas, kurios atitiktų slaugytojų kvalifikaciją.
„Čia atsiranda viena problema, dėl ko mes praradome didelę slaugytojų kartą, kuri yra užsienyje.
Tai yra darbo rinka. Kai jauniems žmonėms buvo tikinama, kad jie neras darbo niekur kitur, tik šitame skyriuje. Arba jeigu jie išeis iš šito skyriaus, niekur kitur darbo Lietuvoje neras.
Ir tas buvo tiesa. Tai jie tiesiog pasirinko kitą šalį. Šitų mes nesugrąžinsime, nes jie yra pikti.
O kodėl jie pasirinko kitą šalį? Nes mes neturime slaugytojų lyderystės. Kol kas mes mokome žmones engti ir įtikinti, kad jie gauna labdarą, jei ateina dirbti į sveikatos priežiūros įstaigą“, – apie sistemos sopulius kalbėjo R.Adomaitis.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad gydytojo komandoje slaugytojos dažnai atlieka sekretorių darbą, pavyzdžiui, pildo duomenis elektroninėse sistemose.
„Ir mes turime paskatinti lyderystę šitoje sistemoje. Slaugytojų vadovai, slaugytojų administratoriai turi išmokti pozityvaus motyvavimo, o ne žmonių gąsdinimo“, – akcentavo R.Adomaitis.
Be duomenų viskas skendi migloje
LMS atstovai taip kelia pakartotinio medicinos duomenų panaudojimo klausimą. Anot jų, koronaviruso pandemija parodė, kad Lietuvoje nėra sistemiškai renkamų ir apdorojamų duomenų.
„Visos sistemos, įskaitant ir sveikatos priežiūros, be duomenų yra niekas, kai mes norime įvertinti, ar naujos technologijos, ar naujai kompensuojami vaistai, ar profilaktinės programos, ar kitos intervencijos veikia taip, kaip turėtų“, – sakė LMS valdybos narys Gediminas Urbonas.
Jo teigimu, duomenų įveiklinimas padėtų atsakyti, ar konkretūs sveikatos politikos sprendimai neša naudą tik tam tikroms interesų grupėms, ar jie naudingi ir visuomenei?
G.Urbonas sakė, kad pastaraisiais metais Valstybės duomenų agentūros pradėti sudarinėti vadinamieji „duomenų ežerai“, kurie tinkami naudoti sisteminei analizei.
„Šiuo metu tuos duomenis, surinktus geriau ar blogiau, turime, tačiau išlieka jų apdorojimo, analizės ir interesų grupių, tai būtų universitetai, sveikatos apsaugos ministerija ar Valstybinė ligonių kasa, kurios norėtų tuos duomenis nuolat naudoti, (klausimai)“, – pasakojo G.Urbonas.
Žvilgsnis iš paukščio skrydžio
Konferencijoje taip pat dalyvavęs gyvybės mokslų teisės ekspertas Andrej Rudanov pabrėžė, kad Vyriausybės programa – dokumentas, iš kurio turinio turėtų būti aiškios prioritetinės kryptys sveikatos priežiūros sistemoje.
„Žvelgiant į dabartinę situaciją, dabartinę Vyriausybės programą, norisi tikėti, kad priemonių planas, kuris turės ją įgyvendinti, bus žymiai detalesnis.
Šiuo metu medikų ir ekspertų bendruomenė, analizuodama Vyriausybės programos sveikatos dalį jaučia nesusipratimą, kaip tam tikros dalys koreliuoja tarpusavyje.
Matyt, tai susiję su tuo, kad šis dokumentas yra labiau politinio konteksto, o priemonių plane atsispindės esminiai dalykai“, – kalbėjo A.Rudanov.
Pasak jo, į sveikatos sistemos būklę reikės pažvelgti plačiai, iš „paukščio skrydžio“, bet pokyčiams įgyvendinti laiko bus itin mažai.
„Tačiau turime puikiai suprasti, kad vienas iš gerų tikslų, kuris yra įvardintas šitoje programoje, kalba apie sveikatos sistemos perteklinio reguliavimo panaikinimą ir sistemos biurokratizavimo sumažinimą.
Tikslas labai kilnus ir svarbus, medikai apie tai kalba ne penkmetį, beveik 20 metų. Turime suprasti, kad tokio tikslo pasiekimui mes turime pirmuosius 2 kadencijos metus ir tam reikia iš paukščio skrydžio pasižiūrėti į visą sistemą, konsoliduoti daugelį įstatymų, įsakymų, panaikinti bereikalingas normas.
O tai reiškia, kad į sistemą turi būti žiūrima ypatingai plačiai, konsultuojamasi su ekspertais, konsultuojamasi su bendruomene. Tam tikriems tikslams pasiekti, matyt, reikės peržiūrėti ir finansavimo mechanizmus.
Šioje vietoje reikia iškelti klausimą, kiek pavyks pasiekti to bendradarbiavimo?“, – klausė A.Rudanov.
