Paslaptingas 1972 m. įvykęs atvejis naujausiame tyrime baigėsi reikšmingu moksliniu proveržiu.
Kai nėščiai moteriai buvo nustatytas neįprastas kraujo profilis, kuriame trūko paviršiaus molekulės, esančios ant visų žinomų raudonųjų kraujo kūnelių, tai paskatino pusę amžiaus trukusį tyrimą.
Ištyrę šią anomaliją, mokslininkai pagaliau nustatė paslaptingą profilį, kuris, kaip paaiškėjo, iš tikrųjų yra nauja grupė, rašo ScienceAlert.
2024 m. rugsėjį Jungtinės Karalystės ir Izraelio mokslininkai paskelbė apie savo mokslinio darbo kulminaciją – naujos kraujo grupių sistemos, vadinamos MAL, identifikavimą.
Dr. Louise Tilley, Jungtinės Karalystės nacionalinės sveikatos tarnybos hematologė ir pagrindinė žurnale „Blood“ paskelbto tyrimo autorė, šį pasiekimą pavadino „didžiuliu įvykiu“ ir atidavė laurus kelių dešimtmečių trukmės bendradarbiavimui.
MAL kraujo grupei būdinga tai, kad joje nėra AnWj antigeno – baltymo, kurį paprastai turi daugiau kaip 99,9 proc. žmonių.
Tiesa, AnWj nėra naujagimių organizme, jis atsiranda tik netrukus po gimimo.
Skirtingai nuo gerai žinomų ABO ir Rh sistemų, kai kraujas skirstomas pagal pagrindinius antigenus, MAL ir kitos retos sistemos aktualios nedidelei daliai gyventojų.
Tačiau šios sistemos yra labai svarbios transfuziologijai.
Net ir nedidelis antigenų nesutapimas kraujo perpylimo metu gali sukelti rimtą imuninę reakciją, todėl tiksli klasifikacija yra labai svarbi.
Genetinių tyrimų pažanga leido komandai patvirtinti savo išvadas, įvedant MAL geną į kraujo ląsteles.
Tai leido atkurti trūkstamą antigeną ir galutinai įrodyti šios kraujo grupės genetinį pagrindą.
Be klinikinės reikšmės, šis tyrimas atveria kelią genetiniams tyrimams, kuriais būtų siekiama nustatyti, ar AnWj neigiamas tipas atsiranda dėl paveldėtų mutacijų, ar dėl išorinio slopinimo, teigė autoriai.
Šios žinios yra labai svarbios nustatant galimas su krauju susijusias ligas.
