Skirtis tarp Rytų ir Vakarų
Oro tarša susijusi su plaučių vėžiu, širdies ir kvėpavimo takų ligomis, insultu, rizikingais gimdymais ir t.t.
Ji ypač pavojinga vyresnio amžiaus žmonėms – dėl jos miršta apie 4 proc. visų 65 metų ir vyresnių suaugusiųjų.
Nenuostabu, kad įvedami griežtesni kontrolės standartai. 2021 m. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) atnaujino oro kokybės gaires ir sumažino rekomenduojamą azoto dioksido ir smulkiųjų kietųjų dalelių (KD2,5), tokių kaip dulkės, dūmai ir išmetamųjų dujų suodžiai, metinės koncentracijos ribinę vertę.
Gruodį įsigaliojo griežtesnės oro kokybės taisyklės, kuriomis siekiama iki 2030 m. priartinti Europos Sąjungą prie PSO standartų ir įpareigoti valstybes nares stebėti tokius teršalus kaip KD2,5 ir amoniakas.
Šis planas yra „viena didžiausių visuomenės sveikatos intervencijų, kurią matė ši žmonių karta“, – sakė Barselonos pasaulinės sveikatos instituto miestų planavimo, aplinkos ir sveikatos iniciatyvos direktorius Markas Nieuwenhuijsenas.
Europos aplinkos agentūros (EAA) duomenimis, 2021 m. Europoje dėl KD2,5 poveikio iš viso anksčiau laiko mirė apie 239 tūkst. žmonių, o dar 48 tūkst. žmonių mirė dėl azoto dioksido poveikio.
Šiuo metu visose ES šalyse azoto dioksido kiekis viršija PSO rekomenduojamą lygį, tačiau kai kuriose šalyse oro tarša yra didesnė nei kitose.
Europos Komisijos (EK) ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) neseniai paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad Vidurio ir Rytų Europoje mirtingumas dėl KD2,5 yra didžiausias.
Nors Lietuvoje įsivyravus sausiems orams ar atsklidus nepalankioms oro masėms vis dažniau pasigirsta įspėjimai dėl padidėjusios KD koncentracijos, žala mūsų šalyje nėra didžiausia.
Remiantis portalo „Euronews“ sudarytu žemėlapiu, labiausiai nukentėjusios Europos valstybės – Šiaurės Makedonija ir Serbija, kur KD2,5 kasmet prisideda prie atitinkamai 255 ir 217 ankstyvų mirčių 100 tūkst. gyventojų.
Lietuvoje šis rodiklis siekia 77 ankstyvas mirtis 100 tūkst. gyventojų, bet daugumoje Vakarų Europos valstybių kenksmingas KD2,5 poveikis yra daugiau nei dvigubai mažesnis, o Estijoje dėl KD2,5 per metus fiksuojamos tik 7 mirtys 100 tūkst. gyventojų.
Panašūs rodikliai fiksuojami ir visame Skandinavijos pusiasalyje.
„Didžiausias atotrūkis, kurį pastebime Europoje, yra tarp Rytų ir Vakarų, tam įtakos turi BVP ir socialinės bei ekonominės šių dviejų regionų padėties skirtumai“, – sakė Kopenhagos universiteto aplinkos epidemiologijos profesorė Zorana Jovanovič Andersen.
Būtinybė griežčiau reguliuoti oro taršą
M.Nieuwenhuijseno atliktas tyrimas rodo, kad su papildomais iššūkiais susiduria Europos didmiesčiai.
Pavyzdžiui, Šiaurės Italijoje, Lenkijoje ir Čekijoje mirtingumo nuo KD2,5 rodikliai yra didesni, o tai daugiausia lemia anglių deginimas namams šildyti ir žemės ūkio sektoriaus veikla.
Mirtingumas nuo NO2, kurį daugiausia lemia automobilių eismas ir pramonės sektorius, buvo didžiausias Vakarų ir Pietų Europos didžiuosiuose miestuose.
Kai kurios šalys imasi priemonių taršai mažinti. Pavyzdžiui, Danija 2030 m. gali tapti pirmąja šalimi pasaulyje, nustačiusia anglies dioksido mokestį gyvulininkystei.
Tuo tarpu atnaujintoje ES direktyvoje piliečiams, turintiems sveikatos problemų dėl oro taršos, suteikiama teisė kreiptis į teismą, jei jų vyriausybė nesilaiko ES oro kokybės taisyklių.
Tačiau EBPO ir EK ataskaitoje teigiama, kad, nors ES iki 2030 m. 55 proc. sumažins su KD2,5 susijusi mirtingumą, aplinkos rizikos veiksniai, tokie kaip oro tarša ir klimato kaita, kelia „vis didesnę grėsmę visuomenės sveikatai“.
Šiandien mokslininkai geriau supranta oro taršos poveikį sveikatai ir, pasak M.Nieuwenhuijseno ir Z.J.Andersen, atrodo, kad oro tarša kelia pavojų žmonėms, kai jos lygis yra mažesnis, nei manyta anksčiau.
Oro tarša gali būti didžiausia aplinkos grėsmė europiečių sveikatai, tačiau ji susijusi su kitais veiksniais, tokiais kaip žaliųjų erdvių trūkumas, aukštas triukšmo lygis ir ekstremalios karščio bangos, kurie taip pat turi įtakos gyventojų sveikatai.
Atsižvelgiant į tai, jog kai kurias iš šių problemų, pavyzdžiui, klimato krizę, išspręsti sunkiau, Z.J.Andersen teigė, kad oro taršą reikia riboti siekiant apsaugoti gyventojų sveikatą.
„Artėja nauji iššūkiai, todėl turime reguliuoti oro taršą – seną problemą“, – sakė Z.J.Andersen.
Parengta pagal „Euronews“ inf.
