Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos šalys, susidūrė su antibiotikų stygiumi. Ypač trūko vaistų, kurių veiklioji medžiaga amoksicilinas.
Institucijos nurodė, kad prie vaistų trūkumo prisidėjo ne tik infekcinių ligų padažnėjimas, bet ir dėl karo Ukrainoje sutrūkinėjusios tiekimo grandinės.
Be to, situacija parodė, kad ypač pažeidžiamos yra mažosios valstybės.
„Natūralu, kad buvo išskirta ir tai, kad šalys, kurios yra nedidelės, turinčios nedideles rinkas, su šita problema gali susidurti ir šiek tiek reikšmingiau negu dideles rinkas turinčios šalys“, – 2023 m. vasarį kalbėjo tuometis sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas.
Vaistų trūkumo akivaizdoje darytos išimtys medikamentų pakavimui. Pavyzdžiui, leista tiekti preparatus užsienio kalba paženklintomis pakuotėmis, nors vaisto informacija vietine kalba yra būtina vartotojui.
Kritinių vaistų sąrašas
Štai praėjo keleri metai ir Lietuvoje įsibėgėja dar vienas gripo sezonas. Kas buvo padaryta, kad panaši problema nepasikartotų?
Pasak Europos vaistų agentūros (EMA, European Medicines Agency) atstovų, surinkta vertinga patirtis, kad veiksmingiausiai gelbsti ES valstybių koordinuotas atsakas.
Pavyzdžiui, 2023 m. kovą, esant amoksicilino tablečių tiekimo sutrikimui, Lietuvą iš Portugalijos pasiekė 10 tūkst. pakuočių amoksicilino tablečių siunta.
„Bendro darbo dėka Lietuvos pacientai vėl gali įsigyti amoksicilino suspensijų, tablečių“, – tuomet skelbė Sveikatos apsaugos ministerija.
2023 m. gruodį Europos Komisija (EK) pristatė pirmąjį kritinių vaistų sąrašą. Į jį įtraukta daugiau nei 200 žmonėms skirtų vaistų veikliųjų medžiagų, kurios laikomos itin svarbiomis sveikatos priežiūros sistemai ir kurių tiekimo tęstinumas yra prioritetas, todėl reikėtų vengti jų trūkumo.
Tai reiškia, kad stiprinant tiekimo grandines visoje ES, pirmenybė teikiama svarbiausiems vaistams.
Kaip skelbė Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT), sąrašas – priemonė, skirta paremti ES pastangas užkirsti kelią svarbiausių vaistų trūkumui.
Vaistas laikomas kritiniu tuomet, kai jis vartojamas sergant sunkiomis ligomis ir negali būti lengvai pakeistas kitais vaistais.
EMA: situacija pagerėjo
2022 m. kovą EMA įsteigė Vaistų trūkumo ir saugumo iniciatyvinę grupę (MSSG, angl. Executive Steering Group on Shortages and Safety of Medicinal Products), kurios tikslas – iš anksto identifikuoti galimą antibiotikų trūkumą ir užkirsti kelią problemai.
Bandoma nuspėti konkretaus antibiotiko poreikį ateinančią žiemą ir nustatomi vaistų gamintojų bei tiekėjų planai. Jei numatoma paklausa didesnė už pasiūla, imamasi priemonių.
EMA atstovai pabrėžia, kad gavę signalą apie galimą vaistų trūkumo situaciją, kreipiasi į jo gamintojus ir diskutuoja dėl medikamento gamybos apimčių padidinimo. Apie potencialią problemą iš anksto įspėjami ir nacionaliniai vaistų reguliuotojai.
Situacija gerėjanti: 2022–2023 m. virusų sezoną kritinis vaistų trūkumas fiksuotas 17 ES valstybių, o 2024 m. sausį – 7 ES šalyse, rodo EMA duomenys.
Kita priemonė, kurią inicijavo EMA – 2024 m. lapkričio pabaigoje veikti pradėjusi Europos vaistų trūkumo stebėsenos platformos (angl. European Shortages Monitoring Platform, ESMP), padedanti rinkodaros leidimų turėtojams pranešti apie centralizuotai registruotų vaistų trūkumą.
Platforma turėtų leisti reguliuotojams efektyviau stebėti vaistų prieinamumą ir greičiau reaguoti į būsimą ar jau esamą trūkumą.
Pasak EMA atstovų, per pastaruosius metus vaistų trūkumo stebėsena transformavosi: anksčiau dažnu atveju reaguota į jau iškylančias problemas, o dabar sukurta daugiau priemonių imtis proaktyvių veiksmų, kol vaistų trūkumas dar neatsirado.
Žinoma, vaistų trūkumas neišnyko. VVKT nuolat praneša apie vaistinių preparatų tiekimo sutrikimus.
Šeimos gydytojai gaišta laiką
Vaistų trūkumas – ne tik vargas pacientams, bet ir gydytojų galvos skausmas. Įsivaizduokite: šeimos gydytojas išrašo vaistą, o į vaistinę nuėjęs pacientas sužino, kad jo įsigyti neįmanoma. Tuomet jis grįžta pas gydytoją, kad šis išrašytų jam kitą, alternatyvaus medikamento, receptą.
2022–2023 m. žiemą dėl to skundėsi ir Lietuvos gydytojai. Europos Sąjungos bendrosios praktikos gydytojų sąjungos prezidentas Tiago Villanueva pastebėjo, kad medikai apie vaisto trūkumą dažnai sužino iš pacientų, kolegų ar net žiniasklaidos.
Be to, parinkti alternatyvų vaistą nėra paprastą. Juk reikia įvertinti ne tik veiksmingumą, bet ir saugumą, galimą šalutinių poveikių riziką. Pasak T. Villanuevos, kartais apmąstymai trunka pusvalandį, kol pavyksta pacientui pasiūlyti alternatyvą.
„Vaistų trūkumas gali ženkliai padidinti gydytojų, kurie ir taip suvaržyti laiko, darbo krūvį“, – EMA surengtame seminare sakė T. Villanueva.
Nereikėtų užmiršti, kad gydytojų trūksta, tad medikų laikas brangus, dėl gaišaties formuojasi pacientų eilės.
T.Villanueva atkreipė dėmesį, kad Airijoje veikia patogi medikų informavimo sistema, kurioje gydytojas gali pasitikrinti, ar šalyje netrūksta vaisto, kurį jis ketina išrašyti pacientui.
Pasak T.Villanuevos, gydytojams trūksta apibendrintų rekomendacijų, kaip jie turėtų elgtis.
„Todėl gydytojai suka galvas, ką jie turėtų daryti“, – paaiškino jis.
Europos Sąjungos bendrosios praktikos gydytojų sąjungos prezidento teigimu, medikų darbas palengvėtų, jei būtų sukurtas alternatyvių vaistų skyrimo algoritmas, t.y. gairės, kuriomis šeimos gydytojai galėtų vadovautis konkrečioje situacijoje.
