Galės neteikti pagalbos
Nuo sausio 1 d. medikai galės atsisakyti teikti medicinines paslaugas agresyviems pacientams, kurie nederamu ir nepagarbiu elgesiu žemina medikų garbę ir orumą.
Dar 2024 m. gegužės mėnesį Seimas priėmė tai numatančias Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pataisas. Už jas balsavo 87 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, susilaikė 8 parlamentarai.
Tuometis Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas sakė, kad jam, dirbant mediku, teko teikti paslaugas agresyviam ligoniui. Jo nuomone, įstatymo pataisos reikalingos, nes jos tokiais atvejais padės apsaugoti medikus.
„Jeigu pacientas agresyvus, kelia pavojų medikų gyvybei ir sveikatai, kol jis bus apramintas, nurims bus galima neteikti medicininės pagalbos, išskyrus būtinąją pagalbą“, – sakė A. Matulas.
Įstatymo pataisos numato, kad medikas galės atsisakyti teikti paslaugas arba jas nutraukti, jeigu paciento veiksmai kelia grėsmę jo, kitų medikų ir pacientų sveikatai ar gyvybei.
Ši nuostata negalios, jei nederamą ir nepagarbų elgesį lemia paciento sveikatos būklė ir kai teikiama būtinoji medicinos pagalba. Tokiu atveju neteikti paslaugos bus galima tik tuo atveju, kai yra išnaudotos visos galimybės pašalinti paciento keliamą grėsmę arba tokių galimybių nėra. Pašalinus šią grėsmę arba jai išnykus, būtinoji medicinos pagalba turės būti tęsiama nedelsiant.
Atsisakymo teikti sveikatos priežiūros paslaugas ir jų nutraukimo tvarką turės nustatyti sveikatos priežiūros įstaigos vadovas.
Seimas taip pat leido skubiąją medicinos pagalbą teikiančioms tarnyboms naudoti vaizdo kameras. Įstatymo pataisos numato, kad pacientų ir medikų saugumo užtikrinimui sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka galės būti atliekamas vaizdo ir garso stebėjimas bei įrašymas.
Siekiant apsaugoti smurto riziką darbe patiriančius medikus, įstatymų pataisas inicijavo Sveikatos reikalų komiteto narė konservatorė Jurgita Sejonienė.
Pasak jos, kai kuriuose skubios medicinos pagalbos skyriuose fizinio ir psichologinio smurto prieš sveikatos priežiūros specialistus pasitaiko nuo 1–2 atvejų per dieną iki kelių atvejų per savaitę ar mėnesį. Seimo narė pastebėjo, kad problema egzistuoja ne tik dėl netinkamo pacientų, bet ir jų artimųjų elgesio.
Tikrins daugiau moterų
Nuo kitų metų pradžios profilaktiškai pasitikrinti dėl krūties vėžio bus kviečiamos moterys nuo 45 iki 74 metų.
Kaip skelbė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), toks sprendimas priimtas įgyvendinant Europos Komisijos rekomendaciją „Naujas ES požiūris į vėžio atrankinę patikrą“ ir pritarus Privalomojo sveikatos draudimo tarybai. Nauja tikslinė populiacija – daugiau kaip 149 tūkst. moterų, draustų privalomuoju sveikatos draudimu – leis užtikrinti dar platesnę sveikatos patikros aprėptį.
Krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, Lietuvoje vykdoma nuo 2005 metų liepos, iki 2024 m. gruodžio 31 d. skirta moterims nuo 50 iki 69 metų (imtinai). Nuo 2025 m. sausio 1 d. ši programa bus taikoma moterims nuo 45 iki 74 metų (imtinai), kurioms kartą per 2 metus bus atliekamas mamografinis tyrimas ir jo vertinimas. Šios programos paslaugos finansuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, skirtomis privalomuoju sveikatos draudimu apdraustoms moterims.
Profilaktiškai pasitikrinti dėl krūties vėžio pacientes kviečia šeimos gydytojai, tačiau kai kuriose gydymo įstaigose jau išbandomas naujas centralizuotas programos organizavimo ir vykdymo modelis, kai pacientų atranka atliekama ir asmeniniai kvietimai pacientams yra siunčiami centralizuotu būdu. Nuo 2026 m. pradžios toks modelis bus pradėtas taikyti visoje šalyje.
Lietuvoje onkologinės ligos yra antra dažniausia mirties priežastis po širdies ir kraujagyslių ligų, o didžiausias mirtingumas dėl vėžio fiksuojamas darbingo 45–64 m. amžiaus žmonių grupėje.
Kasmet šalyje nustatoma apie 1500 krūties ir storosios žarnos vėžio bei apie 400–500 gimdos kaklelio vėžio atvejų. Pastaraisiais metais stebimas susirgimų onkologinėmis ligomis didėjimas vis jaunesnių žmonių amžiaus grupėje.
SAM primena, kad Lietuvoje vykdomos penkios ligų prevencijos programos, kurių paslaugos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis: gimdos kaklelio vėžio, krūties vėžio, prostatos (priešinės liaukos) vėžio, storosios žarnos vėžio ir širdies bei kraujagyslių ligų.
Stiprins burnos vėžio diagnostiką
Nuo kitų metų sausio 1 d. įsigalios nauja burnos, veido ir kaklo srities vėžio ankstyvosios diagnostikos ir gydymo tvarka, kuri bus taikoma tiek viešosioms, tiek privačioms gydymo įstaigoms, kurios teikia odontologijos paslaugas.
Pirminę burnos patikrą ir profilaktiką turės atlikti gydytojas odontologas arba burnos higienistas. Pastebėjus pakitimus (ilgai negyjančias žaizdas, opas, lūpų arba liežuvio jutimo sutrikimus ir pan.), pacientas bus nukreiptas specializuotai konsultacijai ir išsamesniems tyrimams.
Nustačius vėžinį susirgimą, paciento gydymą užtikrins viena iš keturių specializuotą onkologinę pagalbą teikiančių gydymo įstaigų: Nacionalinis vėžio institutas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos, Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos arba Klaipėdos universiteto ligoninė.
Trumpinant paciento kelią, kai įtariamas arba diagnozuotas burnos, veido ir žandikaulių vėžys, atsisakyta perteklinių siuntimų. Burnos higienistams nuo 2025 m. sausio 1 d. suteikta teisė išduoti siuntimą tiesiai pas gydytoją periodontologą burnos vėžio diagnostikai ar periodonto ligų diagnostikai ir gydymui.
Anksčiau burnos higienistas turėdavo nukreipti pacientą pas odontologą arba šeimos gydytoją, kuris išduodavo siuntimą periodontologo ar kito gydytojo odontologo konsultacijai. Atnaujinus siuntimų tvarką, pacientai greičiau pateks pas reikiamą specialistą, o odontologai bei šeimos gydytojai išvengs perteklinių pacientų vizitų.
Nuo sausio 1 d. taip pat nereikės siutimo antrinio ar tretinio lygio burnos, veido ir žandikaulių chirurgo, veido žandikaulių chirurgo ar otorinolaringologo konsultacijai, kai pacientui įtariamas galvos arba kaklo navikas – ligą įtarusiam gydytojui pakaks tai nurodyti E. sveikatos sistemoje.
Burnos, veido ir žandikaulių vėžio ankstyvąją diagnostiką rekomenduojama atlikti kartą per metus. Tai padaryti pacientas gali rutininio apsilankymo metu pas gydytoją odontologą ar burnos higienistą, taip pat gali apsilankyti specialiai, prašydamas pasitikrinti dėl burnos vėžio.
Įstaigose, kurios yra sudariusios sutartį su teritorine ligonių kasa, nespecializuota pirminė burnos patikra ir profilaktika Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis vienam pacientui apmokama vieną kartą per metus.
Nacionalinio vėžio instituto vėžio registro duomenimis, kasmet Lietuvoje nustatoma apie 250–300 naujų galvos ir kaklo vėžio atvejų, iš kurių apie 80 proc. nustatomi vėlyvose III-IV stadijose. Galvos ir kaklo srities navikai pasižymi greitu progresavimu, stebimas mažas III-IV stadijos išgyvenamumas.
