– Besibaigiant metams Raseinių rajono savivaldybės taryba ligoninei skyrė beveik 400 tūkst. eurų, kurie bus panaudoti Intensyvios terapijos skyriui, kuriam priklauso reanimacija ir operacinė. Kitiems metams numatoma dar apie 500 tūkst. eurų investicija į šią gydymo įstaigą. Tačiau jau keletą metų viešojoje erdvėje sklando gandai, kad reanimacijos paslaugų teikimas bus sutelktas tik tam tikram klasteriui priklausančiose ligoninėse. Raseiniai į šį sąrašą nepateko. Ar jūs ir rajono politikai tikitės, kad pavyks išsaugoti skyrių?
– Aš manau, kad visų ligoninių galimybės yra vienodos. Sprendimas bus priimtas 2025 m. kovo 1 d. pagal buvusio Sveikatos apsaugos ministro įsakymą. Visus iškeltus reikalavimus dėl įrangos, intervencijų – Raseinių ligoninė atitinka. Prie starto linijos visi stovime lygūs. Ir tie, kurie yra patekę į klasterį, ir tokie kaip mes, nenuleidę rankų.
Yra ligoninių, kurios jau panaikino stacionarinę chirurgiją, traumatologiją, vaikų ligų skyrius. Yra ir tokių ligoninių, kurios papunkčiui įvykdė buvusios valdžios reikalavimus ir jiems buvo pažadėtos nemažos investicijos. Tačiau uždarius vadinamus „nepelningus skyrius“, negavo nei euro. Iki šiol rajono ligoninėms sprendimai buvo numetami, su mumis niekas nesitardavo, viskas buvo paremta tik skaičiais.
Skaičius ir statistiką, beje, ženkliai buvo iškraipiusi pandemija. O šiandien Raseinių rajono vadovai ir tarybos nariai supranta, kad ligoninė Raseiniams labai reikalinga.
– Sveikatos apsaugos reforma sukėlė nemažą sumaištį. Didžiosios ligoninės, klinikos apkrautos darbu, eilės pas specialistus skaičiuojamos mėnesiais. Kai kurių rajoninių ligoninių skyriai paskelbti nuostolingais, jie uždaromi. Kas su šia pertvarka yra negerai?
– Jei kalbame apie tą reformą, kurios tikslas mažinti ligoninių skaičių, siaurinti atliekamų paslaugų spektrą, tai su šita reforma – viskas negerai. Norėčiau, kad politikai, priimantys tokius svarbius sprendimus, suprastų – didžiosioms ligoninėms nereikia rajonuose gyvenančių ligonių. Jos nebeatlaiko krūvių, žmonių srautų.
Ten dirbančių medikų paroje lygiai tos pačios 24 valandos. Kaip ir lovų skaičius nepadidėja, jei atsiranda daugiau sergančių. Kodėl susidarė tokios eilės? Tai akivaizdu. Rajonuose teikiamų paslaugų skaičius mažinamas, kai kurių paslaugų net neleidžiama teikti. Tad, kas lieka?
Ligonis priverstas kreiptis į trečio lygio ligoninę, kurioje dėl per didelio pacientų kiekio – eilės didžiulės. O sergantis žmogus, kuriam medikų paslaugos reikia dabar, priverstas kreiptis į nevalstybinį sektorių. Tad sakykite, ką norite, bet buvusios valdžios politika ir suformavo tokią, šiandien išbalansuotą, sveikatos sistemą.
Eilę metų vykdyta rajoninių ligoninių marinimo politika. Mums negalima atlikti paslaugų, kurios yra gerai apmokamos iš Valstybinės ligonių kasos (VLK). Ir esu įsitikinęs, kad taip buvo daroma specialiai.
Pavyzdžiui, Dienos stacionaro paslaugos yra suskirstytos į keliolika grupių. Sakykime, šlapimo nelaikymo gydymas dubens dugno raumenų stimuliacija. Įranga kainuoja daug, virš 20 000 eurų. Ir net jei mes ją įsigytume, apmokėjimo iš VLK negautume, nes neturime stacionare urologinės lovos (jose dažniausiai gydomi ekstriniai ligoniai). Norisi paklausti politikų, kuo susijęs žmogus, kuris nelaiko šlapimo ir ateina pas medikus gauti gydymo, su reikalavimu stacionare turėti lovą? Kadangi tai yra brangi paslauga, rajonams jos neduoda.
Kitas pavyzdys – raujagyslių kompiuterinė tomografija. Tai brangus tyrimas, kurio mes negalime daryti, nes neturime kardiologinės lovos. Ir vėl klausimas: kodėl žmogus atėjęs į rajoninę ligoninę, kuri turi reikalingą kompiuterinį tomografą, ir gali atlikti šią paslaugą šiandien ar rytoj, negali to daryti? Rajonuose dirba tie patys radiologai, kaip ir didžiosiose gydymo ar privačiose įstaigose. Ir tokių paslaugų, kurias mes, rajoninės ligoninės, galėtume atlikti vietoje, yra daug. Tačiau mums to daryti neleidžia. Situacija turi keistis. Daug eilių būtų galima sumažinti plečiant paslaugas rajonuose. Manau, tam pritars didžioji dalis mano kolegų.
– Gyventojų skaičius Lietuvoje mažėja. Ar tikrai verta išlaikyti visas rajonuose esančias ligonines?
– Čia yra šioks toks paradoksas. Gyventojų mažėja, tačiau medikų suteikiamų paslaugų skaičius – auga. Aš neatsistebiu, kaip Valstybinė ligonių kasa paskaičiuoja reikiamų paslaugų kiekį ir joms priskiria sutartines sumas. Jūs man pasakykite, pagal kokią formulę jos suskaičiuoja, kiek kitais metais sirgs žmonių? O apie mažus rajonus ir jų ligonines, ką galiu pasakyti? Taip, yra sudėtinga išsilaikyti, jei šalia didesnė ligoninė. Tad, kai kurių gydymo įstaigų sprendimas pasilikti tik dienos paslaugas – logiškas.
Mūsų, Raseinių ligoninė – daugiaprofilinė. Turime tiek stacionarinius, tiek dienos skyrius, pilnai funkcionuojančią reanimaciją, protezuojame sąnarius. Šių metų balansas yra teigiamas, gerokai virš milijono eurų. Tai jūs man atsakykite, kodėl mums reiktų kažką optimizuoti ar reorganizuoti? Galime tik plėstis. Ir tikrai planuojame tai daryti. Mes matome, kokias dar paslaugas gyventojams galėtume teikti, pastebėjome, kad ženkliai padaugėjo pacientų iš kitų rajonų, kuriems patinka pas mus dirbantys specialistai. Tad, galvojame tik apie augimą, o ne apie optimizavimą.
– Ligoninių problema – gydytojų ir slaugytojų trūkumas. Jums pradėjus vadovauti Raseinių ligoninei, trūko nemažai medikų. Kokia situacija šiandien? Kaip pavyksta pritraukti naujus specialistus?
– Šiuo metu gydytojų, specialistų yra ženkliai padaugėję. Jau dirba trys kardiologai, dermatologė. Kalbame apie populiarias specialybes, kurių trūko ir trūks, kol nepasikeis vykdoma politika. Šiuo klausimu turi būti priimti rimti sprendimai.
Žiūrėkite, rajonuose labai trūksta dermatologų. Jų tikrai galėtų būti paruošiama daugiau. Bet kur jie dirba? Privačiame sektoriuje. Tai ar ne laikas būtų jų atliekamas paslaugas privačiose gydymo įstaigose įtraukti į sąrašą teikiamų ligoninėse ir apmokamų iš VLK?
Čia gi elementarūs dalykai, kuriuos mes, dirbantys, suprantame. Privačiame sektoriuje jūs kelių dienų bėgyje pateksite ir pas kardiologą, ir pas neurologą, ir pas dermatologą. Tai vadinasi specialistų yra, o problema – apmokėjimas už jų atliktas paslaugas mūsų ligoninėse. Toliau, labai svarbi ligoninės dalis – slaugytojai. Jų trūkumą jaučiame nuolat.
Kol kas mūsų ligoninėje kritinės situacijos nėra. Turime būrį šaunių slaugytojų, kurie visą save atiduoda mūsų pacientams. Žinoma, galvojant apie paslaugų plėtrą, jų reiks daugiau. Eilę metų niekas nieko nedarė, tarsi vadovaudamiesi posakiu: „Nieko nedaryk ir gal neprireiks“. Nebuvo paskaičiuotas šių specialistų poreikis. Šiandien apie šią specialybę jau pradėta kalbėti, kaip apie prestižinę, prasmingą, tačiau praeis nemažai laiko, kol tų specialistų trūkumo neliks.
– Daugelis rajonų medikams siūlo visą paketą lengvatų: pinigines išmokas, tarnybinius butus, kuro kompensacijas ir t.t. Ką siūlo Raseiniai?
Na, nemanau, kad tokie „saldainiai“ yra didžiulis masalas. Ne vilionėse esmė. Medikai šiandien turi laisvę rinktis. Jie žiūri, kur eina dirbti, su kuo dirbs, kokia aplinka, kokios perspektyvos. Jauni medikai migruoja po ligonines, ieško, domisi. Ne visada finansinis paskatinimas yra didelis pliusas. Tokios paskatos labiau aktualios jauniems medikams, pavyzdžiui – rezidentūros apmokėjimas. Tačiau didžioji dalis savivaldybių reikalauja, kad už tai medikas atidirbtų penkis metus. Aš tą laiką siūlyčiau sumažinti iki 3 metų. Manau, tikrai padaugėtų susidomėjusių. Penkeri metai, po ilgų studijų, jaunam specialistui yra labai daug.
Na, o Raseinių ligoninė šiemet net 33 proc. padidino finansavimą darbuotojų tobulinimuisi. Mes labai aktyviai skatiname savo darbuotojus vykti į mokymus, seminarus tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Gydytojai, slaugytojai, mūsų ligoninės administracijos specialistai, visi skatinami tobulėti. Tai stiprus mūsų pliusas.
– Kokia jūsų Raseinių ligoninės vizija?
– Aš mūsų ligoninę matau, kaip daugiaprofilinę ligoninę, su visais veikiančiais skyriais. Gaila, kad iki man ateinant vadovauti, buvo uždaryti Akušerijos ir ginekologijos ir Dantų protezavimus skyriai. Manau, kad būtume ir juos išlaikę. Mūsų planuose – paslaugų plėtra, tiek dienos, tiek stacionaro. Plėsime demencijos skyrių, statysime priestatą pagal vakarietiškus standartus.
Nuo kitų metų pradėsime įsirenginėti maisto bloką, tad ateityje pacientus maitinsime patys. Ir niekas man neįrodys, kad rajonuose ligoninės nereikalingos. Valstybės vyrų labai norėtųsi paprašyti, kad jie išklausytų mūsų, įstaigų vadovų, o ne „ant galvų“ nuleistų sausais skaičiais paremtų įsakymų. Rajoninės ligoninės yra reikalingos žmonėms, ir jei mums leistų, mes tikrai sumažintume eiles didžiosiose ligoninėse. Tik leiskite mums dirbti.
