Šiuo atveju kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad nuteistasis, siūlydamas ir duodamas kyšį už teisėtą paramedikės veikimą, sąmoningai siekė ją papirkti, o byloje surinkti įrodymai patikimai pagrindė šią išvadą.
Byloje buvo nustatyta, kad asmuo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,46 promilės), siūlė ir davė 100 eurų kyšį GMP paramedikei už teisėtą jos veikimą – vaistų suleidimą.
Pirmosios instancijos teismas šį elgesį laikė neblaivaus asmens bravūra, tačiau apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad nuteistasis aiškiai suvokė savo veiksmus ir tyčia siekė papirkti paramedikę.
Aukščiausiasis Teismas patvirtino, kad nuteistasis sąmoningai siūlė piniginį atlygį ir paliko 100 Eur banknotą GMP automobilyje kaip kyšį, siekdamas, kad paramedikė veiktų jo naudai. Nors nuteistasis buvo neblaivus, kasacinės instancijos teismas pabrėžė, kad tai nepaneigia jo tiesioginės tyčios ir suvokimo apie savo veiksmų neteisėtumą, kuriuos patvirtino ir vėlesnis jo elgesys – skambutis bendruoju pagalbos telefonu.
Dėl šio skambučio asmuo taip pat buvo kaltinamas melagingai įskundęs policijai GMP darbuotojus, teigdamas, kad jie esą paėmė kyšį. Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad Baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė taikytina tik tada, kai asmuo sąmoningai ir tyčia pateikia neteisingą informaciją siekdamas, kad būtų pradėtas nekalto asmens baudžiamasis persekiojimas.
Šiuo atveju kasacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad nuteistojo teiginiai, nors ir klaidingi, atsirado dėl situacijos neteisingo suvokimo ir vertinimo, o ne dėl sąmoningo melagingos informacijos pateikimo. Todėl baudžiamoji byla dėl melagingo įskundimo buvo nutraukta.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko galioti apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį dėl GMP paramedikės papirkimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
