Jo autoriai pastebėjo, kad vyresnių nei 60 metų amžiaus žmonių, kuriems gresia širdies ligos, grupėje, per dieną išgeriant nuo pusės iki vienos taurės vyno, sumažėjo kraujotakos ligų rizika.
Pavyzdžiui, vyną gėrę senjorai miokardo infarktą ir insultą patirdavo 50 proc. rečiau nei tie jų bendraamžiai, kurie vyno nevartojo.
Tačiau nauda sveikatai išnyksta, jei žmogus per dieną išgeria daugiau nei vieną taurę vyno, teigia šio tyrimo autorius Ramonas Estruchas iš Barselonos universiteto.
„Šiame tyrime nagrinėjama saikingo vyno vartojimo svarba sveikai maitinantis, pavyzdžiui, laikantis Viduržemio jūros dietos“, – paaiškino gydytojas.
Viduržemio jūros dieta dažnai įvardijama kaip sveikatai palankiausia. Pasak R.Estrucho, iki šiol manyta, kad 20 proc. naudos ateina iš vyno, tačiau, atsižvelgiant į naujo tyrimo rezultatus, alkoholinio gėrimo svarba gali būti dar didesnė.
Žmonės lengvai pameta saiką
Tiesa, šis tyrimas sulaukė griežtos kritikos dėl to, kad jo autoriai neatsivelgė į gerai žinomą alkoholio, įskaitant vyną, žalą sveikatai.
„Nors tyrimas rodo, kad nedidelis ar vidutinis vyno vartojimas gali sumažinti kraujotakos sistemos ligų riziką, tai nėra signalas, kad ramia širdimi galime atkimšti raudonojo vyno butelį“, – sakė tyrime nedalyvavusi gydytoja dietologė Tracy Parker.
„Įrodyta, kad per didelis alkoholio vartojimas kenkia širdies sveikatai, – teigė T.Parker. – Per didelis alkoholio kiekis didina kraujotakos sistemos ligų, tokių kaip aukštas kraujospūdis ir kraujagyslinė demencija, taip pat kepenų problemų ir vėžio, riziką.“
Be to, ekspertai pastebi, kad žmonės vyno kiekį matuoja atmestinai – tai, kas turėtų būti nedidelė 4 uncijų (apie 120 ml.) vyno taurė, lengvai gali tapti 6 uncijų (180 ml.) ar net 9 uncijų (270 ml.).
„Žmonės dažnai sako, kad „vynas naudingas širdžiai“, tačiau mes taip pat žinome, kad per didelis vyno kiekis yra kenksmingas širdžiai“, – sakė Oksfordo universiteto širdies ir kraujagyslių medicinos profesorius Paulas Leesonas, kuris tyrime nedalyvavo.
Abejotinos išvados
Šią savaitę žurnale „European Heart Journal“ paskelbtas tyrimas yra Ispanijoje atliekamos studijos, kuria siekiama išsiaiškinti Viduržemio jūros dietos poveikį širdies ligų rizikos grupei priklausantiems žmonėms, dalis.
Tyrime dalyvavo 1232 asmenys, sergantys antrojo tipo diabetu arba turintys rizikos veiksnių, tokių kaip rūkymas, padidėjęs cholesterolio kiekis ir kraujospūdis, turintys antsvorio arba sergantys nutukimu.
Dalyviai užpildė mitybos klausimynus ir pateikė šlapimo mėginius, kuriuose išmatuota vyno rūgštis – cheminė medžiaga, natūraliai randama vynuogių produktuose, pavyzdžiui, vyne.
Po metų, per kuriuos dalyviai laikėsi Viduržemio jūros dietos, šlapimo tyrimas buvo pakartotas – jei per penkias dienas buvo vartojamos vynuogės ar vynas, tyrimas tai užfiksavo.
„Išmatavę vyno rūgšties kiekį šlapime, galėjome tiksliau įvertinti vyno vartojimą“, – sakė R.Estruchas.
Tačiau tyrime nedalyvavęs Milton Keinse (Jungtinė Karalystė) įsikūrusio Atvirojo universiteto taikomosios statistikos profesorius emeritas Kevinas McConway'us įžvelgė tokio metodo trūkumą.
„Vyno rūgštis šlapime galėjo atsirasti dėl daugybės kitų priežasčių. Pavyzdžiui, vyno rūgšties kiekiui įtakos turi kitų maisto produktų vartojimas arba įvairūs organizme vykstantys procesai“, – pabrėžė K.McConway'us
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad tyrimo rezultatai parodo tik koreliaciją, bet neįrodo priežastinio ryšio, sakė P.Leesonas.
Jis pažymėjo, kad visi tyrimo dalyviai sveikai maitinosi. Todėl ir jo išvadas taikyti visiems žmonėms būtų netikslu.
„Galbūt taurės vyno nauda sveikatai pasireiškia tik tada, jei žmogus maitinasi pagal Viduržemio jūros dietos principus?“, – retoriškai klausė P.Leesonas.
Medikai priminė, kad yra daug saugesnių ir geriau patikrintų būdų pasirūpinti širdimi. Pavyzdžiui, reguliari fizinė veikla, sveikatai palankaus kūno svorio palaikymas ir nerūkymas.
Tyrime nedalyvavęs Glazgo universiteto (Škotija) kardiometabolinės medicinos profesorius ir garbės konsultantas Naveedas Sattaras patarė negerti vyno ar bet kokio kito alkoholio, viliantis geros sveikatos.
„Aš primygtinai raginčiau žmones gerti kuo mažiau, jei jie nori būti sveikesni, – sakė N. Sattaras. – Taip vadinamas vyno paradoksas yra mitas ir šis tyrimas neprideda nieko naujo prie to, kas jau žinoma“.
Parengta pagal CNN inf.
