Šiek tiek mažesnė apklaustųjų dalis panašią nuomonę turi apie žmones su fizine negalia bei vyresnio amžiaus gyventojus (po 36 proc), taip pat gėjus, lesbietes ir biseksualius asmenis (32 proc.).
Ketvirtadalis apklausos dalyvių tiki, kad labiausiai diskriminuojami yra translyčiai asmenys, o atitinkamai 19 proc. ir 17 proc. apklaustųjų teigė manantys, kad Lietuvoje labiausiai diskriminuojami romai bei kitos rasės žmonės. Dar 17 proc. respondentų pareiškė, jog diskriminacijos neįžvelgia. Pastebima, kad šios pozicijos dažniau laikėsi vyrai.
„Matome, kad gyventojų požiūriu, labiausiai diskriminuojamų visuomenės grupių sąrašo viršūnėje žmonės atsiduria dėl savo psichikos sveikatos būklės, fizinės negalios, amžiaus bei seksualinės orientacijos. Lyginant su analogiškomis „Eurobarometro“ apklausomis, nuomonės dėl pažeidžiamų grupių sutampa, o tai rodo, kad būtent šie tapatybės požymiai kelia didžiausią riziką žmogaus teisių pažeidimams“, – cituojama Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė Mintautė Jurkutė.
Vis dėlto, anot specialistės, pastebima, jog gyventojų požiūris į šių grupių atstovus labai skiriasi.
„Turime duomenis, rodančius, kad absoliuti dauguma gyventojų būtų patenkinti dirbdami kartu su vyresnio amžiaus kolegomis, o kalbant apie psichikos ar intelekto negalią, situacija verčiasi aukštyn – daugiau nei kas antras apklaustasis nenorėtų nei dirbti, nei gyventi kaimynystėje su tokiais asmenimis. Panaši dalis tokią nuomonę išreiškė ir LGBTI+ bendruomenės atstovų, romų, pabėgėlių, musulmonų atžvilgiu“, – sakė M. Jurkutė.
„Tai, be abejo, turi tiesioginės įtakos įvairioms situacijoms, su kuriomis susiduria diskriminuojamų grupių atstovai, pavyzdžiui, jiems kyla sunkumų išsinuomoti būstą, jų pasakojimais netikima smurto artimoje aplinkoje atvejais, atsiranda kliūtys ieškant darbo ir panašiai“, – pridūrė ji.
Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa apie diskriminacijos paplitimą atlikta 2024 metų liepos 19–29 dienomis. Ją atliko UAB „Spinter tyrimai“. Apklausti 1007 vyresni nei 18 m. amžiaus asmenys.
