Lietuviai skaidulų naudoja 2 kartus mažiau nei reikėtų
Mokslininkai jau vienbalsiai tvirtina, kad apie 80 proc. mūsų imuniteto ir sveikatos priklauso nuo sveiko žarnyno. Ne šiaip sau sakoma, kad žarnynas – tai antrosios žmogaus smegenys. Tačiau nuo žarnyno priklauso ne tik sveikata, bet ir nuotaika. Pasirodo, kad net 90 proc. laimės hormono – serotonino pagaminama žarnyne.
„Vis daugiau naujausių mokslinių tyrimų pagrindžia, koks yra svarbus sveikas žarnynas ir pakankamas maistinių skaidulų kiekis maiste. Tai gerųjų bakterijų maistas, reikalingas joms daugintis.
Jei žmogaus organizme daugiau gerųjų bakterijų, jos išstumia blogąsias, kurios išskiria kenksmingus vėžį ir kitas ligas sukeliančius kancerogeninius junginius“, – teigia gydytojas farmakologas dr. Laimis Akramas.
Daugelio ligų įmanoma išvengti vos „susitvarkius“ žarnyną, vartojant pakankamai skaidulų – ląstelienos. Tačiau Lietuvoje skaidulų ir augalinio maisto vis dar vartojama per mažai. Remiantis tyrimais, Lietuvos gyventojai per parą suvartoja tik apie 15 ar net mažiau gramų maistinių skaidulų.
Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja suvartoti bent 25–35 gramus. Europos širdies ir kraujagyslių asociacija rekomenduoja žmonėms, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, suvartoti dar daugiau – apie 45 gramus maistinių skaidulų.
Kodėl skaidulos tokios svarbios?
Skaidulos yra gerųjų bakterijų maistas. Jos gali būti tirpios ir netirpios, abi rūšys reikalingos žmogaus organizmui.
Maistinių skaidulų trūkumas gali įtakoti silpną imunitetą, nutukimą, vidurių užkietėjimą, didinti širdies ligų, vėžio, cukrinio diabeto, inkstų akmenligės, astmos, artrito, kitų autoimuninių ligų ir net depresijos riziką, sukelti uždegiminius ar alerginius procesus.
„Pasaulyje sparčiai kyla sergančiųjų astma, artritu, vilklige, kitomis autoimuninėmis ligomis skaičiai. Tai rodo, kad žmonių žarnynas yra pažeistas ir nesugeba apsaugoti nuo tų pavojingų junginių, kurie turėtų nepatekti į kraują, nes jie stimuliuoja alergines reakcijas, – aiškina dr. L.Akramas. – Sveikas žarnynas mažina uždegiminius procesus, net tuos, apie kuriuos nežinome arba kurių poveikio nejaučiame, bet tai gali turėti lėtinį, ilgalaikį poveikį mūsų sveikatai.“
Norint gauti daugiau maistinių skaidulų, rekomenduojama valgyti ankštinių ir žalios spalvos daržovių, rupią duoną, pilno grūdo duonos gaminius, kviečių, avižų bei miežių sėlenas, vaisius, riešutus, uogas (ypač juoduosius serbentus ir avietes).
Baobabų vaisiai, maumedžių sakai ir gysločių sėklų luobelės
„Jei matote, kad pakoreguoti mitybą per sudėtinga, papildykite ją natūraliais, kokybiškais preparatais, kurių sudėtyje būtų ne tik vitaminų ir mineralų kompleksų, bet ir augalų bei grybų ekstraktų, gausu prebiotikų, sporinių bakterijų – probiotikų, antioksidantų bei amino rūgščių, būtinų mūsų žarnyno bei bendrajai sveikatos būklei.
Reikia atkreipti dėmesį ne tik į konkrečių medžiagų kiekį preparato sudėtyje, tačiau ir į jų vartojimo formą, kuri gali lemti konkrečios medžiagos pasisavinimo efektyvumą žmogaus organizme – jos galutinį poveikį žmogaus sveikatos būklei. Tik rinkitės papildus tokius, kad gerosios bakterijos būtų sporose, nes tokia forma geriausiai praeina per skrandžio slenkstį, nežūva, bet pasiekia žarnyną ir ten dauginasi“, – patarimais dalijasi gydytojas.
L.Akramas ypač rekomenduoja naudingų prebiotikų gauti iš tikrųjų baobabų vaisių, plačiųjų akacijų bei amerikinių maumedžių sakų, balkšvųjų gysločių sėklų luobelių, kukurūzų grūdų.
Maisto papildai: ar juos kūrė mokslininkų komanda?
Dr. L.Akramas rekomenduoja ypatingai atidžiai rinktis maisto papildus, detaliai išnagrinėti jų sudėtį, gamintojus ir kūrėjus. Ar viešai skelbiama, kad juos kūrė mokslininkų komanda?
„Rinkoje yra aibė papildų, kurių efektyvumas, vartojimo saugumas ir poveikis nėra niekaip moksliškai pagrįsta. Mažai rinkoje papildų žaidėjų, kurie teikia tam prioritetą, kad naudoja patentuotas, žinomų kompanijų medžiagas, žaliavas su atliktais klinikiniais tyrimais.
Todėl svarbu atkreipti dėmesį į žaliavos šaltinį, kilmę, ingredientus, kokia koncentracija naudojama gaminyje. Nes kai kuriuose papilduose veikliųjų medžiagų gali būti tiek mažai, kad žmonės nepajaus jokio efekto“, – įspėja gydytojas farmakologas dr. L.Akramas.
Amerikoje jau plinta tendencija, kad vis daugiau pirkėjų atsižvelgia į maisto papildų kokybę, sudėtį, saugumą, mokslinį pagrįstumą. Ir šis kriterijus jau net pralenkia natūralumą. Vartotojams kur kas svarbiau mokslinis pagrindimas.
Lietuvos mokslininkai ir medikai suvienijo pajėgas
Tokia iškreipta maisto papildų rinka paskatino patyrusius Lietuvos mokslininkus, gydytojus, farmakologus vienytis į komandą ir sukurti unikalų, analogų rinkoje neturintį produktą „Hornsan“.
„Mūsų tikslas buvo sukurti tokį produktą, kuris išsiskirtų kokybės garantija, moksliškai bei kliniškai pagrįstu efektyviu poveikiu bei vartojimo saugumu.
Išleisti šį kūdikį į gyvenimą – sukurti unikalias ir veiksmingas formules, rasti natūralios kilmės kliniškai patvirtintus ingredientus, akredituotas laboratorijas, atlikti tyrimus – užtruko daugiau nei trejus metus.
Tačiau galime didžiuotis, kad net 16 mūsų kurtų papildų sudėtinių dalių turi klinikinius tyrimus, pripažintus ir kontroliuojamus JAV ir ES laboratorijų bei gamintojų. Šių medžiagų koncentracija ir įsisavinimas pagrįstas moksliškai ir veikia organizmą holistiškai: ne tik pasekmes, bet ir priežastis. Produktų sudėtyje nėra jokių konservantų, dažiklių, dirbtinių skonių ir kitų priedų.
Mes įsipareigojome, kad „Hornsan“ papilduose bus tas kiekis veikliųjų medžiagų, kuris nurodytas ir ant pakuotės. Kiekvienos medžiagos kiekis – žmogaus paros normos preparatuose yra nustatomos būtent klinikiniais tyrimais, kurie buvo atlikti su tomis medžiagomis.
Mus bet kada gali patikrinti ir jei bent vienoje pakuotėje neras to, kas turi būti įdėta, prarasime licenciją ir grės didžiulės baudos“, – papildų kūrimo istorijos užkulisius atskleidžia vienas iš „Hornsan“ kūrėjų Dovydas Palaima.
Jis pateikia pavyzdį, kad jų papilduose vitaminas C yra iš skirtingų trijų ingredientų ir žmogaus organizme išsilaiko iki 8 valandų, kai paprastas vitaminas C – tik 2 valandas.
„Kokybiški ingredientai veikia kaip antioksidantai, padeda rūpintis sveikata – mažinti puvimą žarnyne bei uždegiminius procesus organizme, apsaugoti ląsteles nuo oksidacinio streso ir pasitarnauja mūsų ilgaamžiškumui, gerai fizinei bei psichologinei formai“, – teigia daktaras dr. L.Akramas.
Lietuvių komanda kūrė formules, kad visų medžiagų dozės bei jų panaudojimo formos būtų paremtos moksliniais tyrimais ir veiktų tarpusavyje pačiu efektyviausiu būdu. Preparatams pasirinkta viena geriausiai žmogaus organizmo pasisavinamų formų – milteliai, tirpstantys vandenyje. Be to, į vieną kapsulę netilptų tiek daug naudingų medžiagų ir tokios didelės koncentracijos. Pasitelkta ne tik gerosios bakterijos, bet pasirūpinta ir jų mitybine terpe, kad galėtų kolonizuotis.
„Iš pirmo žvilgsnio gali klaidingai pasirodyti, kad papildų kaina didelė. Tačiau jei norėtume gauti tokios pačios kokybės žaliavas ir tokiomis pačiomis dozėmis, kaip yra mūsų papilduose, tai perkant atskirai išleistumėte 3–4 kartus daugiau. Be to, eiliniai vartotojai nė negali įsigyti tų žaliavų atskirai, nes jos parduodamos tik gerą reputaciją turintiems licencijuotiems farmakologams, medicinos kompanijoms.
Lietuvos mokslininkų sukurtos formulės – fenomenalios, tai, ko reikia kiekvienam žmogui. Dozės pagrįstos moksliškai. Kadangi didelė ir ingredientų savikaina, kokybiški papildai negali kainuoti pigiai“, – sako D.Palaima.
Gandai apie unikalius lietuvių mokslininkų sukurtus papildus „Hornsan“ jau sklando po pasaulį, drebina tarptautines mokslines konferencijas. Papildai siunčiami į 14 šalių, tokių, kaip Vokietiją, Prancūziją, Ispaniją, Portugaliją, Didžiąją Britaniją, JAV ir kitas rinkas.
Šių produktų galima įsigyti tik pas profesionalus – medikus, sporto trenerius, grožio ir mitybos specialistus arba el. parduotuvėje: https://hornsan.com/.
