Į penketuką valstybių, kuriose ligoninių lovų skaičius sumažėjo labiausiai patenka ir Lietuva. Per dešimtmetį lovų skaičius šalies ligoninėse krito beveik ketvirtadaliu. Lrytas prieš kelias dienas jau rašė, kaip šiuos pokyčius vertina sveikatos apsaugos ministerija, plačiau apie tai rasite čia.
„Eurostat“ duomenimis, ES vidutinis ligoninių lovų skaičius sumažėjo nuo 563 lovų 100 000 gyventojų 2012 m. iki 516 lovų 2022 m., t. y. daugiau kaip 8 proc. Kai kuriose šalyse pokyčiai dar ryškesni – daugiau nei 15 proc.
Kaip skiriasi ligoninių lovų skaičius ES valstybėse? Ir kur jų mažėja sparčiausiai?
Daugiausia ligoninių lovų turi Bulgarija – 823 lovas 100 000 gyventojų. Toliau rikiuojasi Vokietija (766 lovos), o trečioje vietoje – Rumunija (728 lovos).
Sąrašo apačioje – Švedija, kur 100 000 gyventojų tenka tik 190 lovų. Tai yra daugiau nei 4 kartus mažiau, palyginti su Bulgarija.
Panašioje situacijoje atsidūrė iš ES prieš kelis metus išstojusi Jungtinė Karalystė (242). Mažiau nei 300 ligoninių lovų 100 000 gyventojų tenka ir Nyderlanduose (245), Danijoje (248), Suomijoje (261), Islandijoje (284), Airijoje (291) ir Ispanijoje (294).
Lietuva atsidūrė aukščiau lentelės vidurio – 568 lovos 100 000 gyventojų. Pagal šį rodiklį Lietuva lenkia Latviją (503) ir Estiją (419).
Kodėl skirtumai tokie ryškūs?
Bendra tendencija rodo Šiaurės ir Pietų Europos šalyse vienam žmogui tenka mažiau ligoninės lovų.
Pečo universiteto Vengrijoje daktarė Elmer Diána teigia, kad ryškius skirtumus galima paaiškinti daugeliu veiksnių, pavyzdžiui, istoriniais ir sveikatos priežiūros sistemos ypatumais.
„Rytų Europos sveikatos priežiūros sistemos iš pradžių daugiausia dėmesio skyrė gydytojų ir lovų skaičiaus vienam pacientui santykiui gerinti, o Vakarų Europa pirmenybę teikė priežiūros kokybei ir plėtrai bei įsigijo pažangias sveikatos priežiūros technologijų sistemas“, – portalui „Euronews“ sakė ekspertė.
Pasak jos, Nyderlanduose mažai ligoninių lovų, nes šalyje „veiksminga ambulatorinė priežiūra, o pirminės sveikatos priežiūros sistemos darbuotojai griežtai atlieka „vartininkų“ vaidmenį“, t.y. jie sulaiko pacientus nuo kelionių pas aukštesnio lygmens gydytojus.
Slaugoje priešinga padėtis
Vienas iš esminių skirtumų – kai kuriose šalyse daug dėmesio skiriama ilgalaikės priežiūros lovoms.
Reikėtų įvertinti ir ilgalaikės priežiūros lovų slaugos ir kitose stacionariose ilgalaikės priežiūros įstaigose skaičių. Šių lovų prieinamumas įvairiose šalyse taip pat akivaizdžiai skiriasi. Dažnu atveju situacija yra priešinga nei vertinant ligoninių lovų skaičių.
Antai, 2022 m. Nyderlanduose buvo užregistruotas didžiausias ilgalaikės priežiūros lovų skaičius – 1420 lovų 100 000 gyventojų, toliau sekė Švedija, Belgija ir Malta, kur lovų skaičius svyravo nuo 1250 iki 1300 lovų.
Ilgalaikės priežiūros lovų skaičius viršijo 1 100 ir dar penkiose šalyse, įskaitant Vokietiją, Liuksemburgą, Šveicariją, Suomiją ir Slovėniją.
Bulgarija (25) ir Graikija (26) pranešė apie mažiausią ilgalaikės priežiūros lovų skaičių, tenkantį 100 000 gyventojų.
Tarp Baltijos valstybių pagal šį rodiklį lyderiauja Estija (859), kuri nežymiai lenkia Lietuvą (773), o Latvija ženkliai atsilieka (259).
Kur lovų skaičius mažėja sparčiausiai?
Daugelyje Europos šalių mažėja bendras ligoninių lovų skaičius.
Nuo 2012 m. iki 2022 m. ligoninių lovų skaičius ES sumažėjo daugiau nei 170 000, t. y. 7 proc.
Vienam asmeniui tenkančių ligoninės lovų skaičiaus pokyčiai suteikia daugiau prasmingų įžvalgų. Todėl daugiau dėmesio skiriama šalių palyginimui pagal šį rodiklį.
ES ligoninių lovų skaičius, vidutiniškai tenkantis 100 000 gyventojų, sumažėjo nuo 563 iki 516, t. y. 8 proc.
Keliose šalyse pokytis buvo palyginti lėtas ir neviršijo 5 proc. Tačiau kai kur vyksta drąstiški pokyčiai. Pavyzdžiui, Suomijoje ir Nyderlanduose fiksuotas atitinkamai 51 proc. ir 39 proc. pokytis. Taip pat išsiskiria Švedija, kurioje fiksuotas 29 proc. mažėjimas.
Į penketuką valstybių, kuriose ligoninių lovų skaičius sumažėjo labiausiai patenka ir Lietuva bei Estija. Abejose valstybėse fiksuotas 24 proc. pokytis.
Ar mažėjantis ligoninių lovų skaičius kelia pavojų?
Suomijos sveikatos ir gerovės instituto tyrėja Liina-Kaisa Tynkkynen mano, kad, jei ištekliai nukreipiami į pirminę sveikatos priežiūrą ir ankstyvą ligų nustatymą, aktyvaus gydymo lovų tendencija yra naudinga.
„Tačiau COVID-19 pandemija parodė, kad esant tokiai situacijai, kai stacionarinės sveikatos priežiūros poreikis smarkiai išauga, kyla tam tikra rizika, jei per daug sumažinsime ligoninių lovų skaičių“, – perspėjo ji.
Žurnalo „Value in Health Regional Issues“ straipsnyje daroma išvada, kad COVID-19 pandemija atskleidė, kaip svarbu didinti ligoninių lovų skaičių ir žmogiškųjų išteklių pajėgumus, kad būtų galima tinkamai reaguoti į būsimą ekstremalią sveikatos priežiūros situaciją.
Pasak ekspertų, reiškinio keliama rizika priklauso nuo kiekvienos valstybės situacijos ir pasiruošimo nenumatytiems atvejams.
Parengta pagal „Euronews“ inf.
