„Naujosios Vyriausybės programoje net neužsimenama, kad širdies ir kraujagyslių ligos kelia didžiulį susirūpinimą, koks galėtų būti taiklesnis priemonių planas, kad dar labiau galėtume įtraukti pacientus į prevencines programas.
(...) Ankstesnės Vyriausybės savo programose bent jau turėjo išsikeltą lūkestį per kadencijos laikotarpį, pavyzdžiui, šešiais mėnesiais padidinti vidutinę gyvenimo trukmę“, – penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo Lietuvos širdies asociacijos Kauno skyriaus pirmininkas Raimondas Kubilius.
„Kreipimasis (į valdžios atstovus – ELTA) bus parengtas ir išplatintas artimiausiu metu. (...) Daug ką šalyje reikėtų tobulinti. Tai, kad kardiologo paslauga visuose rajonuose būtų labiau prieinama, kad pacientai turėtų efektyvesnes galimybes tiek pirminei, tiek antrinei širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai“, – akcentavo jis, pažymėdamas ir aiškių kokybinių rodiklių stygių.
Tai, kad šalyje trūksta aiškios strategijos kovai su širdies ir kraujagyslių ligomis, konferencijos metu pabrėžė ir Lietuvos kardiologų draugijos prezidentas Tomas Lapinskas. Pasak jo, šiuo metu svarbu skatinti piliečius kuo anksčiau pasitikrinti savo sveikatą.
„Svarbu ne tik gydyti jau nustatytas širdies ir kraujagyslių ligas, bet ir kuo anksčiau jas diagnozuoti“, – penktadienį žurnalistams teigė T. Lapinskas.
„Tačiau Lietuva, kaip ir daugelis ES šalių, neturi tvirtos strategijos, kuri numatytų širdies ir kraujagyslių ligų valdymą. (...) Esame pasirengę aktyviai dalyvauti kuriant tokią programą, kuri padėtų išsaugoti šalies gyventojų sveikatą ir gyvybes“, – tikino jis.
Akcentuoja regionų ir didžiųjų miestų atskirties problemą
Lietuvos kardiologų draugijos valdybos narė Olivija Dobilienė pabrėžia sveikatos priežiūros netolygumo problemą šalyje. Anot jos, mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų regionuose yra 1,5 karto didesnis nei tarp miesto gyventojų.
„Miestų gyventojai dažniausia greičiau gauna sveikatos priežiūros paslaugas. Žinoma, ne retai tai priklauso ir nuo gyventojo sąmoningumo, gebėjimo rūpintis savo sveikata. Tačiau dažnai regionų gyventojai, ypatingai žemesnio socialinio sluoksnio, yra labiausiai pažeidžiama visuomenės dalis, jiems iškyla sunkumų tinkamai rūpintis savo sveikata“, – konferencijos metu pasakojo O. Dobilienė
„Darbingo amžiaus žmonių, ypač vyrų, mirtingumas Lietuvoje pradeda augti labai anksti. (...) Svarbiausia yra suprasti, kad šių mirčių būtų galima išvengti, jeigu pritaikysime savalaikes širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos priemones. Per praėjusius metus tai būtų galėję padėti išvengti 1,8 tūkst. mirčių“, – sakė ji.
Neigiamas poveikis šalies ekonomikai
Savo ruožtu Lietuvos pramonininkų konfederacijos analitikė Eglė Stonkutė nurodo, kad širdies ir kraujagyslių ligų gydymo kaina Lietuvos ekonomikai per metus siekia apie 1,5 mlrd. eurų, o kiekvienam šalies gyventojui tai atsieina apie 745 eurus kasmet.
„Nepaisant to, kad sveikata yra neįkainojamas dalykas, nepakankamas finansavimas ligų prevencijai taip pat daro neigiamą poveikį ir tiesioginei šalies ekonomikai. Tas poveikis per metus gali siekti iki 1,5 mlrd. eurų. Tai ypatingai aukštas rodiklis“, – pabrėžė E. Stonkutė.
„Darbo jėgos netekimas dėl ligų ekonomikai tampa ypatingai reikšmingas. Neturime prabangos prarasti nė vieno šalies gyventojo. Reikia suprasti, kad sprendimai šioje vietoje yra tik kompleksiniai – jų turi imtis tiek pats gyventojas, tiek medicinos sistema, tiek darbdaviai“, – akcentavo ji.
Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos analitikės, nors darbdaviai vis daugiau finansuoja į fizinės aplinkos gerinimą, kuria sveikatai palankias darbo vietas, siūlo apmokėti paslaugas sporto klubuose – tai daroma nepakankamai.
„Dėmesys auga, bet reikia pripažinti, kad jis dar nėra bendroji ekosistema, kurioje gyvena Lietuvos dirbantysis“, – pažymėjo E. Stonkutė.
Ragina prisijungti prie Lietuvoje veikiančios prevencinės programos
Visgi Lietuvos kardiologų draugijos narė Jolita Badarienė sako turinti vilties, kad pokyčiai šalyje įvyks.
„Noriu pasakyti, kad ne viskas yra prarasta. Lietuvoje vyksta širdies ir kraujagyslių ligų ankstyvos diagnostikos ir prevencijos programa. (...) Joje gali dalyvauti visi tikėtinai sveiki – be širdies ir kraujagyslių ligų – asmenys, kurių amžius yra nuo 40 iki 60 metų. Tiek vyrai, tiek moterys“, – atkreipė dėmesį J. Badarienė.
„Ši programa orientuota į rizikos veiksnių išaiškinimą“, – nurodė ji.
Pasak kardiologų draugijos narės, tarp dažniausiai pastebimų rizikos veiksnių yra padidėjęs cholesterolis, arterinė hipertenzija, nutukimas, rūkymas bei diabetas.
„Rizikos veiksnius reikia koreguoti. Tai darant, būtų galima išvengti širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymo. (...) Tokia viltis yra. Tačiau tam, kad koreguoti, reikia apie juos žinoti. Todėl noriu priminti, kad tokia prevencinė programa vyksta“, – sakė ji.
Lietuvos kardiologų draugijos duomenimis, nuo 2000-ųjų Lietuva dėl širdies ir kraujagyslių ligų prarado daugiau kaip pusę milijono gyventojų, todėl sergamumas šiomis ligomis bent keletą kartų viršija Europos Sąjungos vidurkį.
