„Vyriausybės programoje įdėta visko mažiau nei partinėse programose, ten buvo detaliau viskas aprašyta. Ko pasigendame – konkretesnio apsibrėžimo, kad būtų aiški orientacija, ar bus siekiama ES vidurkio ar pan. Dabar yra bendresnės frazės – kad gerinsime prieinamumą, tobulinsime sistemą, tačiau kiek to geresnio prieinamumo ir į kokias valstybes orientuojantis, lieka kiek neaišku“, – Eltai teigė POLA pirmininkė Neringa Čiakienė.
„Mūsų siūlymas būtų – nustatyti aiškesnius kriterijus, kuriuos būtų galima įgyvendinti. Sieksime, kad tai būtų padaryta ir Vyriausybės priemonių plane“, – pabrėžė asociacijos vadovė.
N. Čiakienė sako, kad POLA patys turi pasiūlymų, kaip galima didinti inovatyvių vaistų prieinamumą – tai asociacija ketina išdėstyti ir susitikime su ministerijos vadovais. Didžiausias lūkestis, anot N. Čiakienės, yra tai, kad reikalingas onkologinis gydymas, prieinamas kaimyninėse šalyse, būtų prieinamas ir Lietuvoje.
„Tikrai eisime ir prašysime susitikimo tiek su pačia ministre, tiek su šį klausimą kuruojančiais premjero patarėjais. Nes tikrai esame viena iš didžiausią skaičių pacientų atstovaujančių organizacijų ir turime konkrečių siūlymų Vyriausybės priemonių planui. Vyriausybės programoje yra įvardinta, jog visais etapais į sprendimus bus įtraukiami tiek pacientų ir kitų organizacijų atstovai – (...) tai labai teigiamas dalykas“, – teigė asociacijos vadovė.
„Kalbant apie vaistų prieinamumą ir socialinę paramą žmonėms Lietuvoje, mes esame ES vidurkio apačioje. (...) Mūsų lūkestis didelis – kad mes statistiškai būtume bent ES viduryje“, – sakė N. Čiakienė.
Visgi, pasak jos, asociacija palankiai vertina tai, kad naujoji Vyriausybė, kaip nurodoma programoje, sprendimus dėl inovatyvių vaistų kompensavimo stengsis priimti per įstatyme nustatytą laiko tarpą.
„Geras dalykas, kad bus dirbama, jog sprendimai būtų priimami per teisės aktuose nustatytą terminą. Nes (...) nepaisant to, jog paraiška (dėl vaistų įtraukimo į sąrašą – ELTA) turi būti išnagrinėjama ir perduodama komisijai priimti per 90 dienų, situacija buvo tokia, kad kartais būdavo užgaištama ir metus ar dvejus. Pastaruoju metu situacija gerėjo, bet labai svarbu, kad ji nestotų ir kad sprendimai būtų priimami toliau“, – pabrėžė N. Čiakienė.
Tyrimas: iš 167 ES prieinamų inovatyvių vaistų, metų pradžioje Lietuvoje buvo 14
Kad Lietuva reikšmingai atsilieka pagal inovatyvių vaistų prieinamumą rodo ir tarptautinių tyrimų duomenys. Analizuojant 36 Europos šalių 2023 m. duomenis paaiškėjo, kad iš 167 vaistų, kurie per tyrimo periodą buvo registruoti ES, Lietuvoje kompensuojamųjų vaistų sąrašuose 2024 metų sausio 1 d. buvo 14 vaistų, skelbia Inovatyvios farmacijos pramonės asociacija (IFPA).
„Palyginimui, ES šalių vidurkis yra 72 vaistai. Daugiausiai inovatyvių vaistų – net 147 – kompensuota Vokietijoje“, – nurodo asociacija.
Dar prastesnė situacija su onkologinėms ligoms gydyti skirtais vaistais – kaip skelbia IFPA, per pastaruosius ketverius metus Europos vaistų agentūroje (EVA) buvo registruoti 48 inovatyvūs medikamentai, skirti gydyti onkologines ligas. Iš jų, pavyzdžiui, Vokietijoje prieinami 46 vaistai, ES vidurkis – 25, o Lietuvos pacientams kompensuojami tik 3, praneša asociacija.
IPFA direktorė Jūra Smilgaitė atkreipia dėmesį, kad siekiant spręsti inovatyvių vaistų prieinamumo atotrūkį Lietuvoje ir kitose ES valstybėse, būtina didinti finansavimą šiems medikamentams įsigyti. Vienas iš būdų tai padaryti – didinti privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) įmokas, sako J. Smilgaitė.
„Asociacijos vertinimu, siekiant panaikinti inovatyvių vaistų neprieinamumo priežastis, reikia spręsti pagrindinę sisteminę problemą – nepakankamą finansavimą. Ieškant būdų, kaip jį didinti, vertėtų apsvarstyti privalomojo sveikatos draudimo įmokų pertvarką. Apie tai rašoma ir Vyriausybės programoje, kurioje įsipareigojama didinti įmokas už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis. Šios nuostatos įgyvendinimas padėtų spręsti nepakankamo finansavimo klausimą ir didinti inovatyvių vaistų prieinamumą“, – teigiama Eltai raštu perduotame J. Smilgaitės komentare.
Pasak jos, nors Vyriausybės programoje pateikti įsipareigojimai dėl inovatyvių vaistų prieinamumo didinimo iš esmės yra aiškūs, jiems pasiekti būtina parengti detalų įgyvendinimo planą. Be to, būtina, kad į jo ruošimą būtų įtraukiamos ir suinteresuotos šalys, pažymi J. Smilgaitė.
„Kaip asociacija, esame pasiruošę bendradarbiauti rengiant Vyriausybės priemonių planą iškeltiems tikslams pasiekti“, – sako IFPA direktorė.
Inovatyvių vaistų prieinamumo didinimas – vienas iš naujosios ministrės prioritetų
Paskirtoji sveikatos apsaugos ministrė, Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto vadovė Marija Jakubauskienė iki šiol inovatyvių vaistų prieinamumo klausimo plačiai nekomentavo, tačiau įvardijo tai kaip vieną prioritetinių darbo ministerijoje krypčių.
„Mes savo prioritetines sveikatos politikos kryptis pasidalinome į tris neatidėliotinus pirmuosius darbus ir tris, kuriuos taip pat vykdysime, bet jie bus įgyvendinami per visą kadenciją. Tai eilių mažinamas, sveikatos priežiūros kokybiškų paslaugų prieinamumo didinimas yra vienas iš mūsų trijų pagrindinių darbų“, – žurnalistams po susitikimo su prezidentu sakė M. Jakubauskienė.
„Antrasis labai svarbus žingsnis, Lietuvos gyventojų psichikos sveikatos gerinimas ir trečiasis iš būtinųjų, neatidėliotinų darbų – tai būtinųjų vaistų ir inovatyvių vaistų prieinamumo didinimas ir personalizuotos medicinos įdiegimas Lietuvos klinikinėje praktikoje“, – svarbiausius darbus įvardino kandidatė.
Paklausta, kokios pozicijos ji laikosi dėl Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų didinimo, aiškaus atsakymo M. Jakubauskienė gruodžio pradžioje dar neturėjo.
„Tai svarbus klausimas. Situacija mums yra žinoma. Renkame duomenis, renkame informaciją, ją vertiname. Svarstome visas galimybes ir esu tikra, kad po to, kai turėsime atsakymus, grįšime su paaiškinimais ir įžvalgomis“, – sakė M. Jakubauskienė.
Šią savaitę pristatytoje naujosios Vyriausybės programoje nurodyta, kad naujoji Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vadovybė gerins inovatyvių vaistų prieinamumą, parengs į paciento poreikius orientuotą vaistų politiką, kurios vienas iš pagrindinių tikslų – inovatyvių vaistų ir su jų vartojimu susijusių paslaugų prieinamumas.
Taip pat naujasis Ministrų kabinetas skelbia, jog tobulins inovatyvių vaistų labai retų sveikatos būklių gydymui kompensavimo sistemą bei įtrauksi pacientų organizacijų atstovus, asmens sveikatos priežiūros specialistus į sprendimų dėl vaistų kompensavimo priėmimo procesą.
Be to, užtikrins, kad sprendimai dėl vaistų kompensavimo būtų priimami per įstatymo nustatytą laiką bei vadovaujantis ES teisės aktais, nurodoma ateinančios Vyriausybės programoje.
ELTA primena, kad ketvirtadienį naujoji Gintauto Palucko vedama Vyriausybė Seimui pateikė savo programą. Po pateikimo dokumentą svarstys Seimo frakcijos ir komitetai, kurie turi teisę pakviesti premjerą ar ministrą atsakyti į klausimus dėl Vyriausybės programos.
Kairiųjų Vyriausybė sveikatos srityje užsibrėžė trumpinti eiles sveikatos priežiūros paslaugoms gauti, prioritetą skiriant didžiausios rizikos pacientams. Taip pat – mažinti administracinę naštą medikams, didinti gydytojų bei slaugytojų profesijos patrauklumą, užtikrinti pakankamą sveikatos priežiūros įstaigų tinklą regionuose.
Naujasis G. Palucko Ministrų kabinetas įgis įgaliojimus tik tada, kai pastarajai programai pritars parlamentas – tą valdantieji viliasi padaryti gruodžio 12 dieną.
