Kaip atpažinti klaidinančias odontologines reklamas?

2024 m. gruodžio 5 d. 10:26
Socialinių tinklų amžiuje reklamos pilna visur, dėl to reklamas reikia vertinti kritiškai ir patikrinti jų autentiškumą, o toks patarimas ypatingai svarbus matant sveikatos priežiūros reklamas. Pastaruoju metu pastebima vis daugiau klaidinančių odontologinių reklamų, kurios gali nukreipti į neegzistuojančius puslapius, pareikalauti privačių asmens duomenų, reklamuoti neetišką, o kartais ir draudžiamą paslaugą. Apie tokių reklamų niuansus ir keliamą pavojų laidoje „Odontologai pataria“ paaiškina Odontologų rūmų tarybos narys, gyd. odontologas ortopedas Gediminas Skirbutis.
Daugiau nuotraukų (1)
– Kokios reklamos yra klaidinančios?
– Klaidinančias reklamas galima suskirstyti į kelias grupes. Pirmoji grupė – tai reklama, kuria siekiama tikslingai suklaidinti. Antroji – reklama, kuri neatitinka Lietuvos Respublikos Reklamos įstatymo. Ši problema dažniausiai kyla iš nežinojimo, teisinių žinių stokos. Ir trečioji grupė – užsienio šalių reklama, kuri turi tikslą prisitraukti ne pacientus, o klientus, nes tokiais atvejais pagrindinis tikslas yra finansai, o ne žmonių sveikata.
– Kaip atrodo tikslingas pacientų klaidinimas?
– Tai gali būti pvz. tokios reklamos, kuriose žadama „padaryti“ dantį per vieną valandą ir nepateikiamos tam reikalingos sąlygos, kurios atitiktų tokią reklamą ir kad tai būtų įmanoma. Taip, šiuolaikinė odontologija leidžia tai padaryti, bet tam reikia atitinkamų sąlygų. Tokie pacientai, kurie jau ilgą laiką susiduria su burnos sveikatos problemomis, per valandą naujo danties tikrai negaus. Tokiose reklamose taip pat nepažymima, kad tai bus tik laikinas dantis, kuris vėliau turės būti pakeičiamas į pastovų. Taigi, paprastai paaiškinant, nepasakomos visos sąlygos, kaip įmanoma iki galo suteikti reklamuojamą paslaugą.
Taip pat neetiškos reklamos apie teikiamą garantiją visam gyvenimui. Mes juk nežinome, kiek laiko konkretus žmogus gyvens. Dar svarbiau – tokią reklamą draudžia Reklamos įstatymas.
Taip pat galima išskirti tokią reklamą, kai įstaiga kviečia pacientą tam tikrai procedūrai, pvz. burnos higienai, ir nurodo vieną kainą. Tačiau kai pacientui suteikiama paslauga, jam pasakoma visai kita kaina, nes priskaičiavo papildomas priemones ar kitas paslaugas. Tokia reklama tikrai klaidina pacientą.
– Kokios dar reklamos neatitinka įstatymo?
– Kai pavyzdžiui norėdama pasidžiaugti atliktu darbu, įstaiga įkelia į reklamą visą paciento veidą, o tai įstatymu draudžiama. Galima rodyti tik tokią nuotrauką, iš kurios nebūtų galima identifikuoti paciento. Negalima nurodyti ir paciento vardo, netgi inicialų. Nuo šito įstatymo neatleidžia net ir žodinis ar raštiškas paciento sutikimas.
– Kaip specialistai iš užsienio gali klaidinti pacientus?
– Pavyzdžiui, nemažai pacientų iš Norvegijos, Vokietijos ar Didžiosios Britanijos atvyksta į Lietuvą susiprotezuoti ar gydytis dantis, nes jiems čia pigiau ir jie gauna gerą paslaugą. Tačiau matant užsienio šalių reklamas visada reikia būti kritiškam ir įvertinti tai, ką matome. Pasaulis šiandien yra labai globalus, tiek įranga, tiek medžiagos visuose žemynuose kainuoja labai panašiai. Ir negali būti milžiniškas kainų skirtumas. Jeigu kaina gerokai mažesnė nei kitur, tada reikia suklusti ir pagalvoti, kodėl taip yra.
Skirtingose šalyse kainos gali skirtis tarkime 20–30 procentų, bet tikėtis, kad kelis kartus mažiau sumokėsime už gydymą, už tą pačią kainą dar paatostogausime pvz. Turkijoje ir grįšime su gražia šypsena be jokių komplikacijų – smarkiai abejoju. Toje pačioje Turkijoje yra ne vienas odontologijos institutas, kuris ruošia puikius specialistus, bet jų kaina yra atitinkama. Tad užsienio šalių specialistų reklamas reikėtų pasitikrinti ir „neužkibti“ ant pirmo pasitaikiusio gydytojo.
– Apie dantų gydymą Turkijoje ir vėliau atsiradusias komplikacijas girdima ganėtinai dažnai...
– Gydantis užsienyje reikia visada turėti omenyje, kad niekada nežinosi, kokia sveikatos problema gali kilti vėliau, ir ar visada turėsime galimybę nuvykti atgal į tą šalį ir gauti reikiamą priežiūrą pas tą patį specialistą. O tikrai pasitaiko, kad svečioje šalyje paslaugos būna atliktos ne iki galo arba nekokybiškai, o komplikacijos dažniausiai pasireiškia ne pirmosiomis dienomis, o po metų ar pusantrų.
Pats žinau ne vieną atvejį, kai pacientai vyko į Baltarusiją dantų implantacijos paslaugoms, planavo po 4–6 mėnesių sugrįžti į Baltarusiją protezavimui, bet prasidėjus karui Ukrainoje jie to padaryti negalėjo. Tada jie pradėjo ieškoti pagalbos Lietuvoje, bet neturėjo jokios informacijos, kokie implantai jiems įdėti, nei kokie darbai atlikti. Ir tada reikia atlikti visą gydymą iš naujo, arba pacientas tada lieka su nebaigtu gydymu. Taigi visada reikia pasverti, ar verta savo sveikatos sąskaita kvailai taupyti. Reikia taupyti protingai.
Pilnoje laidoje „Odontologai pataria“ kviečiame žiūrėti apie tai, kokios neaiškios reklamos matomos socialiniuose tinkluose, kodėl jos yra pavojingos, kaip atpažinti tokias reklamas ir ką daryti jas pastebėjus: https://youtu.be/yGbT-K1r2Wc

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.