Prezidentūra nurodo, kad pastarasis sprendimas yra priimtas kruopščiai išanalizavus įstatymo projektą ir nustačius, kad siūlomos teisės akto nuostatos kelia reikšmingų rizikų Lietuvos sveikatos sistemai ir gali neigiamai paveikti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą.
„Šis įstatymas, mano nuomone, sukeltų reikšmingų rizikų visai sveikatos sistemai ir apribotų pacientų galimybę gauti būtinas paslaugas. Negalime leisti, kad dėl paskubomis kadenciją baigusio Seimo priimto sprendimo mūsų ir taip didelius iššūkius patirianti sveikatos sistema patirtų neigiamų pasekmių, kad nukentėtų mūsų piliečių sveikata“, – nurodo G. Nausėda.
Šiuo metu gyventojai gali gauti atitinkamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) įstaigose tik su šių įstaigų gydytojų išduotais siuntimais. LNSS aprėpia tas sveikatos priežiūros įmones ir įstaigas, kurios yra sudariusios sutartis su Valstybine ligonių kasa (VLK) ar teritorinėmis ligonių kasomis, kitais LNSS veiklos užsakovais.
Seimo priimtu, tačiau prezidento vetuotu įstatymu numatoma, kad siuntimus į LNSS įstaigas galėtų išduoti ir privačių nacionalinei sveikatos sistemai nepriklausančių įstaigų gydytojai.
Visgi, šalies vadovas pabrėžia, kad nekontroliuojamas privačiose gydymo įstaigose išduotų siuntimų skaičius, labai tikėtina, išbalansuotų pačią LNSS sistemą – ypač sveikatos sistemos išteklių planavimą ir teisingą paskirstymą. G. Nausėdos nuomone, naujoji tvarka sutrikdytų ir nemokamų sveikatos priežiūros paslaugų gavimą, padidintų sveikatos nelygybę.
G. Nausėda taip pat pabrėžia, kad Seimui priėmus įstatymą nebuvo numatyti jokie naujosios tvarkos įgyvendinimo kontrolės mechanizmai.
Todėl šalies vadovas siūlo Seimui įstatymą laikyti nepriimtu.
ELTA primena, kad parlamentas priėmė Sveikatos sistemos įstatymo pataisas paskutiniojo praėjusio kadencijos Seimo posėdžio metu – lapkričio 12 d.
Klausimui grįžus į Seimą, parlamentarai turės spręsti, ar atmesti prezidento veto, ar jam pritarti. Tam, kad šalies vadovo veto būtų atmestas, siūlymą turi palaikyti ne mažiau kaip 71 Seimo narys.
Naujoji centro-kairės valdančioji dauguma iš viso turi 86 mandatus parlamente.
