Sveikatos apsaugos ministrai keičiasi, požiūris į ligonius ir gydymo įstaigas – taip pat. Valstybinė ligonių kasa (VLK) nutarė, kad tam tikroms gyvybiškai svarbioms procedūroms ir tyrimams – sunkiomis inkstų ligomis sergančių ligonių hemodializei, kompiuterinei tomografijai (KT), magnetinio rezonanso tomografijai (MRT) ir kitiems – išleidžiama per daug lėšų, todėl nutarė keisti atsiskaitymo už juos taisykles.
Ir padaryti tai užsimojo atgaline data – nutarė nekompensuoti dalies išlaidų už tyrimus ir paslaugas, teiktus per visus šiuos metus.
Gydymo įstaigoms – ir valstybinėms, ir privačioms – tai sukėlė šoką. Nejaugi 176 eurais įkainota inkstų hemodializė yra brangi? Arba brangus yra 49 eurais įkainotas kompiuterinės tomografijos tyrimas, kuriam numatytas 22 eurus siekiantis kompensacinis priedas?
Hemodializė apskritai yra gyvybiškai būtina, varginanti paslauga, be jos ligoniai mirtų. Ji turi būti teikiama kuo arčiau pacientų namų, nes jos reikia net triskart per savaitę. Bet dabar, metų pabaigoje, tokią paslaugą teigiančios gydymo įstaigos irgi sulaukė ligonių kasų akibrokšto.
Neatgaus dalies pinigų
Maždaug prieš savaitę, lapkričio 18-ąją, į posėdį susirinkusi Privalomojo sveikatos draudimo taryba tarėsi, kaip paskirstyti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) rezervą.
Tai jau buvo aptarta, kai Valstybinės ligonių kasos atstovai posėdyje pasidalino netikėta žinia.
Esą šiemet nebebus taip, kaip ankstesniais metais – asmens sveikatos priežiūros įstaigoms nebus skiriama lėšų kintamojo balo vertei kompensuoti už dializės procedūras ir brangiuosius tyrimus, atliktus per 2024 metus. Tokiu būdu kompensavimo modelį sumanyta pakeisti atgaline data.
„Tokie pakeitimai nebuvo iš anksto suplanuoti – nebuvome apie juos įspėti, – pratarė Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentas Kęstutis Štaras. – Jei sumažinta balo vertė nebus kompensuojama, gydymo įstaigos, kurios atlieka magnetinio rezonanso, kompiuterinės tomografijos ar kitus brangius tyrimus, neteks dalies suplanuotų pajamų. Jos turės stabdyti suplanuotas investicijas į milijonus eurų kainuojančios įrangos atnaujinimą.
Tai bloga žinia ir dėl to, kad didžioji radiologinių tyrimų įkainio dalis yra skiriama sumokėti už darbą radiologams ir radiologijos technikams.“
Iki šiol, pasak K.Štaro, Vilniaus, Kauno ir kitos teritorinės ligonių kasos apskaičiuodavo, kiek per tam tikrą laiką gydymo įstaigos, su kuriomis jos yra sudariusios sutartis, atlieka brangiųjų tyrimų bei procedūrų, ir pagal gautus duomenis nustatydavo kintamojo balo vertę.
Pavyzdžiui, jeigu balo vertė yra 0,8, likusią jo dalį – iki vieneto – metų pabaigoje ligonių kasos kompensuodavo PSDF biudžeto lėšomis. Dabar sumanyta neapmokėti būtent šio susidarančio skirtumo.
„Kad ir kokio pavaldumo būtų gydymo įstaigos, visos jos nepatenkintos tuo, kad staiga atbuline data norima atšaukti ne vienus metus galiojusią tvarką. Jeigu tai bus padaryta, kitais metais neišvengiamai mažės radiologinių tyrimų apimtis.
Pavyzdžiui, jeigu vienai teritorinei ligonių kasai ketvirčiui bus skiriama 2 mln. eurų tyrimams kompensuoti, gydymo įstaigos turės laviruoti, kad tik neatliktų jų daugiau, antraip kris balo vertė ir jos nebegaus dalies PSDF lėšų.
Vadinasi, dar labiau pailgės mag– netinio rezonanso ir kitų brangiųjų tyrimų laukiančių pacientų eilės ir paslaugų prieinamumas tik blogės. Tikėtina, kad keičiant atsiskaitymo tvarką norima sutaupyti PSDF biudžeto lėšų kitoms prioritetinėms paslaugoms. Bet mus, įstaigų vadovus, tai įspraudžia į kampą“, – kalbėjo K.Štaras.
Grėsmė – dializės centrams
Tokia tvarka, kai su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis už brangiuosius tyrimus ligonių kasos atsiskaitydavo dalimis, galiojo nuo 2019 metų. Ligonių kasos kas mėnesį padengdavo dalį paslaugos kainos, o likusią – sumažinto kintamojo balo vertės dalį – sumokėdavo metų pabaigoje.
Anot Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidento Laimučio Paškevičiaus, tokiu būdu paslaugas gydymo įstaigos teikė išsimokėtinai, jų kainos dalį finansuodamos iš savo resursų, o valstybė metų pabaigoje už jas atsiskaitydavo.
„Visiems – ir gydymo įstaigoms, ir medikams, ir pacientams – bus blogai, jei šis ligonių kasų sumanymas taps tikrove. Jis apskritai gali būti pražūtingas mažuose miesteliuose veikiančioms ir hemodializės procedūras atliekančioms įstaigoms.
Neatgavusios lėšų už paslaugas, teiktas visus metus, gydymo įstaigos negalės padidinti algų medikams, nors yra įsipareigojusios tai padaryti. Jos nepajėgs investuoti ir į medikų kvalifikacijos tobulinimą, ir į ypač brangiai kainuojančią įrangą. Tai neišvengiamai pailgins tyrimų laukiančių pacientų eiles ir pablogins gyvybiškai būtinų paslaugų prieinamumą“, – pabrėžė L.Paškevičius.
Be to, planuodamos paslaugų apimtį 2025 metams gydymo įstaigos privalės sumažinti diagnostikai būtinų tyrimų ir procedūrų skaičių.
„Gali būti, kad jos turės atleisti iš darbo dalį medikų arba imtis kitokių taupymo priemonių. Tokia rizika kyla, pavyzdžiui, rajonuose įsteigtiems mažiems dializės centrams. Juose nėra daug dializuojamų pacientų, tačiau tiems ligoniams procedūros atliekamos netoli namų, jiems nereikia vykti į didmiesčius.
Ne taip seniai privačių gydymo įstaigų buvo prašoma, kad jos atidarytų filialus regionuose, bet dabar kuriamos tokios sąlygos, kad jie neišsilaikytų.
Kuo mažesnis pacientų skaičius, tuo didesnė dializės procedūrų savikaina. Tad filialus negavus dalies finansavimo apskritai gali tekti uždaryti, nes finansiškai jie nebeišsilaikys“, – paaiškino L.Paškevičius.
Perteklinis biudžetas
Pasak L.Paškevičiaus, jeigu jau valstybės institucija numatė keisti reguliavimą – paslaugų apmokėjimo modelius ar imtis kitų kardinalių pokyčių sveikatos apsaugos sistemoje, ji privalėjo sukviesti socialinius partnerius – pacientų, medikų, gydymo įstaigų atstovus ir aptarti situaciją.
„Tokiais atvejais būtina įvardinti priežastis, dėl kurių imamasi pokyčių, aptarti tikėtinas pasekmes, įvertinti riziką ir taikyti tuos pokyčius ateityje, o ne atgaline data, kaip kad norima padaryti šiuo atveju.
Apskritai ligonių kasų atstovai pastaruoju metu kalbėjo apie gerai surenkamą PSDF biudžetą, apie tai, kad jis net 155 mln. eurų didesnis, nei buvo planuota, o rezervas pasiekė 478 mln. eurų.
Buvo žadama sumokėti už viršsutartines paslaugas, o dėl kintamojo balo vertės kompensavimo nekilo jokių klausimų.
Tad kodėl dabar imta ir užsimota prieš taip reikalingus pacientams magnetinio rezonanso, kompiuterinės tomografijos tyrimus ar hemodializės procedūras?“ – svarstė pašnekovas.
Tyrimams – dešimtys eurų
Pasak Lietuvos radiologų asociacijos viceprezidento Artūro Samuilio, tyrimai, kurie vadinami brangiaisiais, pavyzdžiui, MRT ar KT, iš tiesų yra įkainoti kone tiek pat kiek ir ultragarsas ar rentgenas.
Pavyzdžiui, tretinio lygio radiologo konsultacija suaugusiesiems – rentgenogramos aprašymas yra įvertintas apie 50 eurų, echoskopijos – 54 eurais.
Vienos anatominės srities KT, atliekamos be kontrastinės medžiagos, įkainis yra 49 eurai, dar apie 22 eurus sudaro kompensacinis priedas. MRT įkainota 65 eurais, o jos kompensacinis priedas siekia 54 eurus. Bet šiemet šių kompensacinių priedų įstaigos gali ir nebegauti.
„Kintamojo balo sistema nėra tvari. Skirdama tam tikrą pinigų sumą ligonių kasa lyg ir neriboja paslaugų skaičiaus, bet kuo daugiau gydymo įstaiga jų suteikia, tuo mažiau lėšų gauna už kiekvieną paslaugą.
Nuo 2019 metų tai buvo amortizuojama: sveikatos draudimo mokesčiai yra neblogai renkami, PSDF biudžetas – teigiamas ir kiekvienų metų pabaigoje ligonių kasų sumokėti kompensaciniai priedai padėjo įstaigoms sumokėti darbuotojams algas ir skirti lėšų investicijoms.
Įrangą reikia remontuoti, atnaujinti. Pavyzdžiui, KT aparatas, priklausomai nuo komplektacijos ir gamintojo, kainuoja kelis milijonus eurų.
Vien už KT rentgeno vamzdį tenka mokėti 150–200 tūkst. eurų, nes intensyviai dirbant jį reikia keisti kartą per metus. Taigi reikalingos nuolatinės investicijos.
Yra ir įsipareigojimai didinti algas gydytojams, slaugytojams, radiologijos technologams, o didžioji dalis lėšų tam skiriama iš įstaigas už paslaugas pasiekiančių PSDF biudžeto lėšų.
Ir štai tokioje situacijoje VLK sumanė keisti galiojusią atsiskaitymo už paslaugas praktiką. Kaip reikės padidinti algas darbuotojams, kurių ir taip trūksta? Be to, radiologai visose šalyse yra laukiami, juos išsaugoti įmanoma tik suteikiant jiems galimybę užsidirbti“, – situaciją nusakė A.Samuilis.
Dar vienas niuansas – iki šiol brangią įrangą viešosioms gydymo įstaigoms pirko jų steigėjai įgyvendindami ES struktūrinių fondų projektus arba dalyvaudami valstybės investicijų programose.
Dabar tokios galimybės nebėra, o milijonus eurų kainuojančios įrangos kainos per pastaruosius kelerius metus pakilo 20–40 proc.
„Tas atsiskaitymo pokytis – politinis, o ne vadybinis sprendimas, jis sukėlė daug nerimo“, – teigė A.Samuilis.
Turi daugiau lėšų, bet baudžia pacientus
Valstybinės ligonių kasos komentaras:
„Brangiems tyrimams ir procedūroms skiriama apie 3 procentus PSDF biudžeto lėšų: 2022 m. jiems atiteko 96 mln. eurų, 2023 m. – 117 mln. eurų, 2024 m. – 121 mln. eurų. Šių paslaugų finansavimą numatoma beveik 6 mln. eurų didinti ir ateinančiais metais.
Šioms paslaugoms teikti su viešosiomis ir privačiomis sveikatos priežiūros įstaigomis sudaromos sutartys. Jose numatomos preliminarios pinigų sumos, tačiau neribojama, kiek ir kokių paslaugų įstaiga galės suteikti per metus.
Kad gyventojai galėtų gauti paslaugas pasirinktoje įstaigoje, o joms už tai būtų sumokėta racionaliai naudojant PSDF biudžeto lėšas, nuo 2004 metų yra taikomas kintamojo balo apmokėjimo modelis.
Pagal šį modelį įstaigai metams skiriama bendra lėšų suma. Jei paslaugų skaičius atitinka suplanuotą, paslaugos apmokamos bazine kaina. Jei paslaugų skaičius viršijamas, tuomet visoms įstaigoms už visas paslaugas sumokama proporcingai mažiau.
Atsisakius šio apmokėjimo principo ir nustačius fiksuotą balo vertę kiltų reali grėsmė, kad paslaugų teikėjams už dalį atliktų brangiųjų tyrimų ir gydymo procedūrų apskritai nebūtų sumokėta, nes jų išlaidos viršytų PSDF biudžete tam numatytas lėšas.
Taip pat galimas ir kitas nepageidaujamas padarinys – pablogėtų minėtų paslaugų prieinamumas: sumažėtų jų skaičius ir daliai pacientų gydymo procedūros ir brangieji tyrimai apskritai nebūtų atliekami arba jie patys turėtų už juos sumokėti.
Tačiau tuo atveju, jei PSDF biudžetui pakanka pajamų, atskiru sprendimu balas gali būti didinamas iki 1 – taip buvo daroma 2022 ir 2023 metais. Tai nereiškia, kad papildomas finansavimas kitų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąskaita turi būti skiriamas nuolat.
Per pastaruosius metus brangiųjų tyrimų ir procedūrų skaičius sparčiai augo. Nors gydytojų specialistų konsultacijų skaičius tik šiemet pasiekė ikipandeminį lygį, konsultacijų metu skiriamų brangiųjų tyrimų ir procedūrų skaičius padidėjo per 40 proc., palyginti su 2019 m., o jų finansavimas – beveik dvigubai.
PSDF šiemet gavo viršplaninių pajamų ir iš PSDF rezervo paėmė didžiausią leistiną sumą, todėl galėjo apmokėti gydymo įstaigoms už daugumą, bet ne visas viršsutartines paslaugas.“
