Tokios problemos neva gresia, nes Valstybinė ligonių kasa (VLK) siūlo naują praktiką, pagal kurią gydymo įstaigoms mokėtų mažiau už pacientams atliekamas dializes ir brangiuosius tyrimus, tokius kaip magnetinio rezonanso ir kompiuterinės tomografijos paslaugos.
Tačiau VLK ramina, kad gydymo įstaigos tokiu atveju už 2024 m. prarastų „viso labo“ 15 mln. eurų pajamų ir tokie nuostoliai neturėtų sutrikdyti sveikatos priežiūros paslaugų teikimo.
Pastarosiomis dienomis gydymo įstaigų vadovus papiktino žinia, kad jie gali negauti dalies lėšų, kurias jau įtraukė į savo biudžeto planus.
„Metų pabaigoje pasako, kad nebus apmokėta, o kiekvienos įstaigos vadovas jau yra nusimatęs tas lėšas, reikalingas darbo užmokesčiui specialistų, kurie atlieka brangiuosius tyrimus (...) vadovams tai sukelia šoką“, – Lrytas sakė Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos (LGVS) prezidentas Kęstutis Štaras.
Prognozuoja didėjančias eiles
„Brangiųjų tyrimų ir procedūrų apmokėjimas nuo 2019 m. susidėdavo iš dviejų dalių – dalis suteiktų paslaugų kainos yra sumokama kiekvieną mėnesį, o metų gale LNSS įstaigoms būdavo sumokama ir likusi, kas mėnesį nesumokėta, paslaugų kainos dalis.
VLK išsakyta pozicija, kad šis nusistovėjęs brangiųjų tyrimų ir procedūrų modelis yra keičiamas, ir LNSS įstaigos, kurioms visus metus buvo apmokama tik dalis suteiktų brangiųjų tyrimų ir procedūrų kainos, neapmokėtos dalies mokėjimo šiais metais negaus“, – dėstoma bendrame Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) įstaigų laiške Sveikatos apsaugos ministrui.
Dėl brangiųjų tyrimų ir procedūrų teikimo su viešosiomis ir privačiomis sveikatos priežiūros įstaigomis ligonių kasos sudaro sutartis, kuriose numatomos preliminarios sumos, tačiau jose neribojama, kiek ir kokių paslaugų įstaiga gali suteikti per metus.
Pagal kintamo balo apmokėjimo modelį, kai paslaugų skaičius viršija planuotą, visoms gydymo įstaigoms visos viršytos paslaugos yra apmokamos proporcingai mažesne kaina, paaiškina VLK.
Pasak K.Štaro, pokyčiai labiausiai sutrikdytų didžiųjų šalies gydymo įstaigų, regioninių ligoninių ir privačių klinikų darbą.
LGVS prezidentas taip pat pastebėjo, kad pasikeitusi tvarka gali apsunkinti brangiųjų tyrimų prieinamų, nes tuomet gydymo įstaigos būtų suinteresuotos atlikti jų mažiau, nes tuomet didėtų VLK apmokėjimas.
„Eilės tyrimams yra ir dabar. Tikėtina, jos gali ir padidėti.
Kitas momentas, bus problema su specialistais, kurie teikia tas brangias paslaugas. Turėtų būti peržiūrimas jų darbo užmokestis, kuris dabar yra nemažas“, – apie galimas pasekmes kalbėjo K.Štaras.
Jo teigimu, VLK siūlymas pirmiausia turėtų būti išdiskutuotas su medikų bendruomene, reikalinga tinkamai įvertinti būsimus jo padarinius.
Tyrimų skaičius išaugo virš 40 proc.
Gydymo įstaigų atstovai atkreipė dėmesį ir į VLK pristatytus duomenis, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto 2024 m. planas bus viršytas daugiau nei 155 mln. eurų.
„Kas rodo, kad yra pakankamos finansinės galimybės sumokėti (kompensuoti) per visus 2024 m. ASPĮ atliktų brangiųjų tyrimų balo vertės sumažėjimą, t.y. sumokėti visą šių tyrimų atlikimo kainą“, – pažymima gydymo įstaigų organizacijų vardu išplatintame pranešime.
Tačiau VLK atstovai atkreipia dėmesį, kad per pastaruosius penkerius metus brangiųjų tyrimų ir procedūrų skaičius išaugo daugiau nei 40 proc., o jų apmokėjimas PSDF lėšomis beveik padvigubėjo – nuo 65 iki 121 mln. eurų.
„Kintamo balo modelis leidžia pasiekti pusiausvyrą tarp paslaugų teikėjų lūkesčių ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo finansinių galimybių, išlaikant aukštą paslaugų prieinamumą ir tvarumą. Ši sistema užtikrina, kad pacientai galėtų gauti reikiamas paslaugas pasirinktoje įstaigoje, o finansiniai resursai būtų naudojami racionaliai“, – VLK direktorius Gytis Bendorius.
Pasak jo, esant pakankamoms PSDF pajamoms, balo vertė gali būti didinama iki 1 ( balas lygus 1 eurui), kaip tai buvo daroma praeitais ir 2022 metais. Tačiau tai bus daroma tik tuo atveju, jei papildomas finansavimas nekenks kitų sveikatos priežiūros sričių biudžetui.
Brangiems tyrimams ir procedūroms kasmet skiriama apie 3 proc. PSDF lėšų: 2022 m. jiems buvo skirta 96 mln. eurų., 2023 m. – 117 mln. eurų, 2024 m. – 121 mln. eurų. Šių paslaugų finansavimą numatoma beveik 6 mln. eurų didinti ir ateinančiais metais.
„Dėl kintamo balo apmokėjimo modelio susidarantis skirtumas šiais metais sieks apie 15 mln. eurų. Tai sudarys tik 0,6 proc. visų sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti skirtų Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Šis skirtumas jau yra įtrauktas į gydymo įstaigų veiklos planus, todėl jis nesukels reikšmingų finansinių sunkumų ar personalo išlaikymo problemų“, – įsitikinęs G.Bendorius.
VLK: įstaigos galėtų dirbti savaitgaliais
Lrytas atsiųstame komentare VLK atstovai atstovai pažymėjo, kad šiemet buvo surinkta viršplaninių pajamų ir iš PSDF rezervo paimta didžiausia leistina suma, todėl pavyko apmokėti gydymo įstaigoms už daugumą, bet ne visas viršsutartines paslaugas.
„Strategines kryptis atitinkančios prioritetinės paslaugos (kompensuojamieji vaistai ir medicinos pagalbos priemonės, prevencinės programos, dienos chirurgija, dienos stacionaras, ambulatorinės konsultacijos, prioritetinės stacionaro paslaugos ir kt.), suteiktos viršijant sutartis, apmokamos 100 proc.
Kitoms sritims yra skiriamas likęs finansavimas, ir paslaugos apmokamos mažiau, pavyzdžiui, viršsutartinės neprioritetinės stacionaro paslaugos apmokamos 30 proc., brangieji tyrimai ir procedūros – pagal kintamą balą, t. y. vidutiniškai 87 proc.“, – nurodė VLK.
Pasak VLK, visų brangiųjų tyrimų ir procedūrų prieinamumas yra labai geras ir dėl naujos tvarkos jis blogėti neturėtų.
„Kelios viešosios įstaigos informavo, kad turi įrangos panaudojimo rezervų (ilgesnis darbo laikas, darbas savaitgaliais) ir galėtų prireikus suteikti trūkstamas paslaugas pagal esamą apmokėjimo modelį“, – Lrytas komentavo VLK atstovai.
