Anksčiau skelbta, kad pernai veiklą pradėjusi KUL, įkurta sujungus Klaipėdos universitetinę, Jūrininkų ir Palangos reabilitacijos ligonines, yra įsiskolinusi daugiau kaip 11 mln. eurų.
Pasak ligoninės vadovybės, teigiami finansiniai rodikliai reikšmingas įvykis, nes KUL deficitas siekdavo iki 1,5 mln eurų per mėnesį.
„Džiaugiamės, kad visos mūsų komandos, jos inicijuotų ir įvykdytų reformų dėka, per pakankamai optimalų laiką pavyko stabilizuoti situaciją ir ligoninė pradėjo dirbti pelningai.
Nuo praėjusių metų spalio, kai pradėjau vadovauti ligoninei, su komanda ėmėmės aktyvių priemonių situacijai stabilizuoti. Tuomet deficitą pavyko sumažinti iki pusės milijono eurų per mėnesį. Nuolat didinome paslaugų apimtis ir su tuo susijusių finansinių įplaukų augimas siekė apie 10 proc.“, – teigė A.Šimaitis.
Didžiausias teigiamas poveikis biudžetui pasiektas šį rugsėjį, optimizavus įstaigos struktūrą, sujungus besidubliuojančius skyrius, sukūrus palyginti mažus struktūrinius vienetus, kurie yra dinamiški, sugebantys greitai reaguoti į besikeičiančią situaciją, teigiama KUL pranešime.
Pakeista ir vidinė vadybinė sistema, atsisakyta skyrių vedėjų, klinikų darbą drauge su jų vadovais organizuoja vadybininkai administratoriai, skyriuose – vyresniosios slaugytojos. KUL pirmoji pradėjo diegti visiškai naują vadybos modelį, neturintį analogų nė vienoje šalies gydymo įstaigoje, kuriuo patikėję įstaigą renkasi vis daugiau medikų. Pertvarkos metu per pastaruosius 15 mėnesių KUL buvo įdarbinta 103 slaugytojai ir 165 gydytojai.
Įgyvendinus naujoves jau rugsėjį ligoninės pelnas siekė 54 tūkst. eurų, o spalį – 238 tūkst. eurų. Neabejojama, kad lapkritį situacija tik gerės.
Ligoninės proveržiu džiaugiasi jos dalininkai, atidžiai sekę ligoninės progresą ir joje vykstančias pertvarkas.
Sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas akcentuoja, kad įgyvendinti struktūriniai pakeitimai bei paslaugų plėtra leidžia stabilizuoti ligoninės veiklą, prisidedant prie strateginio jos tikslo – tapti pagrindiniu Vakarų Lietuvos medicinos ir sveikatos mokslų centru.
„Pastarųjų kelių mėnesių finansiniai įstaigos rezultatai rodo, kad einama teisingu keliu. Tai didelis laimėjimas visos ligoninės komandos, tvarkant paveldėtą situaciją ir kuriant medicinos ir mokslo centrą Vakarų Lietuvoje. Tikiu, kad pasiektas pagreitis bus išlaikytas, suteikiant planuotą naudą regionui, darbuotojams ir pacientams“, – teigė ministras.
Jam pritaria ir Klaipėdos universiteto rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas.
„Klaipėdos universiteto ligoninė per tokį trumpą laiką padarė labai daug. Pelningai pradėta dirbti net kiek anksčiau nei buvo skaičiuota, o atsižvelgiant į itin sudėtingą pradinę finansinę situaciją, galima teigti, kad einama teisinga kryptimi.
Po struktūrinės pertvarkos gerokai išaugo siūlomų sveikatos priežiūros paslaugų pasiūla, čia įsidarbino daug naujų medikų, savo srities profesionalų iš visos Lietuvos. Matome didžiulį progresą ir tikimės, kad ateityje Vakarų Lietuvos gyventojai galės džiaugtis pilnai išvystytu ir aukščiausios kokybės paslaugas teikiančiu sveikatos priežiūros centru“, – sakė A. Razbadauskas.
KUL generalinis direktorius A.Šimaitis teigia, kad vienas iš sėkmės garantų buvo nuolatinis konstruktyvus bendradarbiavimas su SAM, Klaipėdos universitetu ir Valstybine bei teritorine Klaipėdos ligonių kasa.
„Tai, kad pradėjome dirbti pelningai, yra stabilizuojantis veiksnys organizacijai, rodantis nuosekliai vykdytų reformų rezultatą. Greta to turime būti atviri ir pripažįstame, kad vis dar turime nemažą skolą tiekėjams. Tačiau ji yra valdoma ir nuosekliai mažėja“, – sakė A.Šimaitis.
KUL vadovas tikino, kad ligoninė ir toliau nuosekliai gerins paslaugų kokybę, didins darbo efektyvumą maksimaliai išnaudodama turimus resursus, bei gerins organizacinę kultūrą, siekdama pateisinti pagrįstus pacientų lūkesčius.
