Lietuvos nuolatinė atstovybė prie EBPO savo „Facebook“ paskyroje išskyrė pagrindinius apžvalgos faktus apie mūsų šalį.
Alkoholio suvartojimas: didžiausias alkoholio suvartojimo sumažėjimas tarp 2010 ir 2022 m. dėl griežtesnių kontrolės priemonių (beveik 2,5 litro arba -17 proc.). Alkoholio suvartojimas tarp vyrų buvo daugiau nei keturis kartus didesnis nei tarp moterų.
Išlaidos sveikatos apsaugai: metinės sveikatos priežiūros išlaidos vienam gyventojui 2015–2019 m. padidėjo daugiau nei 6 proc.
Mirtingumo rodikliai: Lietuvoje 2021 m. bendri mirtingumo rodikliai buvo bent 50 proc. didesni už ES vidurkį, daugiausia dėl kraujotakos sistemos ligų ir COVID-19. Dideli mirtingumo nuo vėžio skirtumai tarp lyčių: 2021 m. vyrų rodikliai buvo dvigubai didesni nei moterų.
Savižudybių skaičius: nuo 2004 m. iki 2021 m. savižudybių skaičius sumažėjo net 50 proc. Nepaisant to, 2021 m. Lietuvoje savižudybių rodiklis buvo antras pagal dydį ES. Didelis atotrūkis tarp lyčių (daugiau vyrų savižudybių nei moterų). Lietuvoje įgyvendintos reformos, kuriomis siekiama kovoti su stigmatizacija ir gerinti psichikos sveikatos paslaugas; priimtas naujas 2023–2026 m. prevencijos planas.
Antimikrobinis atsparumas: nuo 2016–2017 m. iki 2022–23 m. Lietuvoje labai padidėjo antimikrobinio atsparumo indekso rodikliai.
Savarankiškai vertinama sveikata: mažiau nei 50 proc. suaugusiųjų Lietuvoje nurodė, kad 2023 m. jų sveikata buvo gera arba labai gera. Didelė dalis suaugusiųjų (daugiau nei trečdalis) nurodė, kad jų sveikata yra gera (t. y. nebloga, bet ne gera).
Vaisių ir daržovių suvartojimas: šviežių vaisių dienos suvartojimas Lietuvoje buvo vienas mažiausių ES.
Fizinis aktyvumas: menkas paauglių fizinis aktyvumas (pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos fizinio aktyvumo rekomendacijas), pastebimi dideli skirtumai tarp lyčių (vyrai sportuoja daugiau nei moterys).
Pirminės sveikatos priežiūros išlaidos: 2022 m. beveik 20 proc. Lietuvos sveikatos priežiūros biudžeto buvo skirta pirminei sveikatos priežiūrai, 10 proc. – odontologinei priežiūrai.
Užsienyje apmokyti gydytojai: Lietuva buvo vienintelė ES šalis, kurioje užsienyje parengtų gydytojų srautas 2023 m. nepadidėjo.
Gydytojų prieinamumas: dideli gydytojų skaičiaus skirtumai tarp miesto ir kaimo vietovių.