Atsakyti į šiuos klausimus ir paaiškinti, kaip ši nauja teisė veikia gimdymo praktiką Lietuvoje, sutiko VUL Santaros klinikų ir klinikos „Sveikata Jums“ gydytojas akušeris-ginekologas Mindaugas Balnys. Pokalbyje jis pasidalina savo požiūriu į cezario pjūvį pagal moters pasirinkimą, nagrinėja tiek medicininius, tiek emocinius veiksnius, kurie lemia šį sprendimą.
– Ar tiesa, kad nuo 2023 metų pradžios moterys gali rinktis cezario pjūvį, net jei tam nėra medicininių indikacijų?
– Taip, tai tiesa. Tokią galimybę moterys turi nuo 2023 metų sausio 1 d. 2024 metais įstatymas buvo pakoreguotas. Gydymo įstaigos nėra įpareigotos teikti šią paslaugą, todėl ne visur atliekama cezario pjūvio operacija pagal moters norą.
Ar šis klausimas aiškiai reglamentuotas teisės aktuose, ar vis dar yra vietos interpretacijoms? Pirminiame įstatyme buvo vietos interpretacijoms, ypač dėl to, kas turėtų apmokėti komplikacijų gydymą. Tačiau pataisytame variante aiškiai reglamentuota, kad už komplikacijų gydymą mokama iš PSDF lėšų. Tiesa, kai kuriuose teisės aktuose vis dar yra vietos interpretacijoms. Platesnį įstatymo taikymą riboja ne jo netobulumas, o vertybiniai konfliktai. Nemaža dalis medikų nepritaria minčiai, kad ši operacija turėtų būti atliekama tik pagal moters norą. Dėl to mažai gydymo įstaigų teikia šią paslaugą.
– Kas tiksliai laikoma „indikacijomis cezario pjūviui“?
– Indikacijos cezario pjūviui apima būkles, kurioms esant operacija gali būti būtina. Dalies indikacijų priežastys susijusios su nėštumu (pvz., placentos pirmeiga, sunki preeklampsija), kitos – su moters sveikata (pvz., gimdos anomalijos, dubens deformacijos, kitos ligos). Indikacijų sąrašas svarbus, nes jis leidžia gydytojui įvertinti, ar yra medicininių priežasčių cezario pjūviui atlikti. Jei jų nėra, galima taikyti įstatymo „Dėl cezario pjūvio operacijos nėščiosios pageidavimu“ nuostatas..
– Jei cezario pjūvis tapo moters pasirinkimu, ar tai reiškia, kad jis yra apmokamas iš TLK lėšų?
– Ne, jei cezario pjūvis atliekamas pagal moters pageidavimą ir nėra medicininių indikacijų, jis nėra apmokamas iš TLK (Valstybinės ligonių kasos) lėšų. Jei operacija atliekama pagal įstatymo „Dėl cezario pjūvio operacijos nėščiosios pageidavimu paslaugos organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ numatytą tvarką, moteris turi sumokėti už paslaugą pagal sutartį su gydymo įstaiga. Tai dažniausiai reiškia, kad už tokią operaciją reikia susitarti su gydymo įstaiga ir apmokėti ją savarankiškai, nes ji nėra laikoma būtina medicinine intervencija.
Kokia Jūsų nuomonė apie moterų galimybę pasirinkti cezario pjūvį? Ar tikrai moterys, neturėdamos indikacijų, dažnai renkasi šią operaciją dėl lengvumo, greičio ir saugumo?
Mano nuomone, toks įstatymas nėra blogas. Jis leidžia moteriai labiau įsitraukti į gimdymo procesą, diskutuoti su medikais ir prisiimti atsakomybę už savo pasirinkimą.
Kai kurios moterys turi didelę gimdymo baimę ir, bijodamos komplikacijų, net nusprendžia neturėti vaikų. Galimybė rinktis cezario pjūvį kartais tampa priežastimi, dėl kurios jos pasiryžta pastoti. Kita vertus, didėjantis cezario pjūvių skaičius kelia medicininių iššūkių, nes pakartotinės operacijos gali sukelti rimtų sveikatos problemų ateityje. Todėl labai svarbu, kaip sąmoningai ir atsakingai šia galimybe naudojamasi.
Kaip dažnai susiduriate su moterimis, kurios pageidauja cezario pjūvio be medicininių indikacijų? Ką joms rekomenduojate ir kaip paaiškinate pasirinkimo pasekmes? Gana dažnai susiduriu su moterimis, kurios nori gimdyti cezario pjūvio būdu. Visuomet stengiuosi išsiaiškinti, kas paskatino tokį pasirinkimą.
Dažnai tai būna trauminės patirtys arba baimė dėl gimdymo kontrolės stokos. Kai kurios moterys tiki, kad cezario pjūvis yra saugesnis tiek moteriai, tiek naujagimiui, nors moksliniai tyrimai to nepatvirtina. Aš visada išsamiai paaiškinu apie operacijos ypatumus, galimas komplikacijas ir pavojus. Tačiau, kaip ir daugelyje gyvenimo sričių, sprendimai dažnai nėra pagrįsti tik logika, bet ir emocijomis. Argumentai neretai nublanksta prieš tokius teiginius kaip: „mano draugei buvo taip...“, „mano mama gimdė sunkiai...“ ir panašiai. Todėl stengiuosi palaikyti atvirą dialogą ir paaiškinti, kad natūralus gimdymas gali būti saugi ir gera alternatyva.
Ar pastebėjote tendencijų pagal moterų amžių, kada jos dažniau prašo cezario pjūvio? Ne, nepasakyčiau, kad pastebiu ryškius skirtumus pagal moterų amžių. Dažniau cezario pjūvį pasirenka moterys, turinčios trauminę gimdymo patirtį arba nestabilų pasitikėjimą savimi. Jos bijo, kad negalės ištverti gimdymo skausmo arba nesijaus pasirengusios kontroliuoti procesą. Cezario pjūvis joms atrodo kaip būdas perduoti visą kontrolę medikams ir išvengti neigiamų patirčių.
– Natūralus gimdymas taip pat gali turėti rimtų komplikacijų, tiesa?
– Taip, kaip ir bet kuri kita medicininė intervencija, natūralus gimdymas gali turėti komplikacijų. Bet kuris gimdymas gali baigtis ne taip, kaip moteris tikėjosi. Tačiau Lietuvoje gimdyvių ir naujagimių sveikatos rodikliai yra labai geri, o komplikacijos – gana retos. Jei lygintume natūralų gimdymą ir cezario pjūvį, tai po operacijos komplikacijų rizika dažnai būna didesnė, ypač dėl infekcijų, kraujavimo ir skausmo. Palyginti su natūraliu gimdymu, cezario pjūvio komplikacijos gali būti rimtesnės.
Koks gimdymo metodas yra sveikesnis tiek motinai, tiek kūdikiui? Dauguma mokslinių tyrimų rodo, kad, jei nėra medicininių indikacijų cezario pjūviui, natūralus gimdymas paprastai yra saugesnis tiek motinai, tiek kūdikiui. Natūralus gimdymas mažina ilgalaikių komplikacijų riziką, tokių kaip infekcijos ar kraujavimas, o taip pat turi teigiamą poveikį kūdikio sveikatai, pavyzdžiui, dėl mikrofloros perdavimo per gimdymo kanalą.
– Kaip skiriasi gijimo procesas po natūralaus gimdymo ir cezario pjūvio?
– Po natūralaus gimdymo moterys dažniausiai patiria mažesnį skausmą ir greičiau atsigauna, todėl gali greičiau pradėti rūpintis naujagimiu. Gijimas dažniausiai yra greitesnis, nes nėra chirurginės žaizdos, tačiau vis tiek gali pasitaikyti tam tikrų komplikacijų, pvz., tarpvietės traumų. Po cezario pjūvio gijimo procesas trunka ilgiau, nes moteris turi susitvarkyti su pilvo sienos pjūvio žaizda. Dėl šios priežasties yra daugiau fizinių apribojimų ir reikia daugiau laiko atsistatyti.
Tačiau svarbiausią vaidmenį po gimdymo vaidina emociniai veiksniai. Nors po sudėtingų natūralių gimdymų moterys dažnai jaučiasi laimingos ir pasiekusios didelį asmeninį laimėjimą, po cezario pjūvio kai kurios moterys gali patirti emocinį nuovargį ar nusivylimą, net jei gimdymas fiziškai buvo lengvesnis. Taigi, tiek po natūralaus gimdymo, tiek po cezario pjūvio, emocinė gerovė ir psichologinė parama yra labai svarbios.
– Ką daryti, jei Jūs, kaip gydytojas, nesutinkate su moters pasirinkimu?
– Gydytojas neprivalo atlikti cezario pjūvio, jei nėra medicininių indikacijų. Tokiu atveju mano tikslas – suteikti moteriai visą reikalingą informaciją apie galimus gimdymo pasirinkimus, paaiškinti tiek natūralaus gimdymo, tiek cezario pjūvio privalumus ir rizikas. Aš stengiuosi padėti moteriai priimti informuotą sprendimą, taip pat išklausyti jos baimes ir lūkesčius.
Tačiau svarbu gerbti paciento pasirinkimą, kai jis yra pagrįstas supratimu apie pasekmes ir rizikas, net jei mano rekomendacijos nukreiptos į natūralų gimdymą. Kiekvienas sprendimas turi būti priimtas bendradarbiaujant, kad būtų užtikrinta tiek motinos, tiek kūdikio sveikata.
– Kodėl kai kurios moterys, bijodamos natūralaus gimdymo skausmo ir komplikacijų, renkasi cezario pjūvį, nors tai – didesnė rizika?
– Dažnai moterys mano, kad cezario pjūvis yra labiau kontroliuojama ir saugesnė procedūra nei natūralus gimdymas. Tai gali būti iliuzija, nes kontrolės lygis tiek per natūralų gimdymą, tiek per operaciją yra panašus – gydytojas taip pat priima daug sprendimų operacijos metu.
Cezario pjūvis suteikia moteriai daugiau pasyvumo, nes ji neturi tiesiogiai dalyvauti gimdymo procese, todėl gali jaustis saugesnė, ypač jei turi baimių dėl skausmo ar kontrolės praradimo gimdymo metu. Tačiau svarbu aiškiai pasakyti, kad tiek cezario pjūvis, tiek natūralus gimdymas turi rizikų ir komplikacijų galimybę, todėl geriausias sprendimas turėtų būti priimtas atsižvelgiant į medicinines indikacijas ir moters asmenines aplinkybes bei baimes.
– Kaip užtikrinate, kad moteris būtų pilnai informuota apie rizikas ir pasekmes prieš priimdama sprendimą dėl cezario pjūvio?
– Aš visuomet išsamiai paaiškinu apie visas galimas rizikas ir pasekmes, susijusias su cezario pjūvio operacija. Pateikiu pacientėms informaciją apie šios procedūros ypatumus, galimas komplikacijas ir lyginimus su natūraliu gimdymu. Be to, rekomenduoju pasikonsultuoti su psichologu, kad moteris galėtų apsvarstyti savo pasirinkimą ir priimti informuotą sprendimą, atsižvelgdama į visas emocines ir fizines pasekmes.
– Kokia, Jūsų nuomone, yra paciento ir gydytojo dialogo svarba priimant geriausią sprendimą dėl gimdymo metodo? Kaip užtikrinti, kad moteris jaustųsi gerai informuota ir priimtų apgalvotą sprendimą?
– Dialogas tarp paciento ir gydytojo yra esminis priimant geriausią sprendimą dėl gimdymo metodo. Tai turi būti bendradarbiavimas, pagrįstas pasitikėjimu ir supratingumu. Svarbu, kad gydytojas išklausytų moters nuogąstavimus ir atvirai paaiškintų visus galimus sprendimo variantus bei jų pasekmes.
Taip pat svarbu, kad pacientė jaustųsi visiškai informuota apie tiek natūralaus gimdymo, tiek cezario pjūvio privalumus ir rizikas, kad galėtų priimti apgalvotą sprendimą. Jei moteris nepasitiki savimi ir jaučia baimę dėl gimdymo proceso, tai gali ją paskatinti siekti didesnio kontrolės per cezario pjūvį, tačiau svarbu, kad ji žinotų, jog bet kuris pasirinkimas turi savo rizikas. Gydytojo užduotis – ne tik pateikti objektyvią informaciją, bet ir palaikyti pacientę, kad ji jaustųsi išklausyta ir paguosta, net jei jos pasirinkimas skiriasi nuo gydytojo nuomonės.
– Jei dėl gimdymo pasirinkimo turėtumėte patarti artimam žmogui (pvz., dukrai ar draugei) – kokia būtų Jūsų nuoširdi rekomendacija?
– Būtinai norėčiau pasikalbėti ir išsiaiškinti visas aplinkybes, lūkesčius ir tik tada pateikti rekomendaciją. Pabrėžčiau, kad nesant medicininių indikacijų prioritetas turėtų būti teikiamas gimdymui natūraliais takais.
