„Šie skaičiai parodo, kad problema iš tiesų yra didelė“, – pirmadienį surengtos spaudos konferencijos metu sakė ECDC direktorė Pamela Rendi-Wagner.
Nepaisant tam tikros pažangos, Europos Sąjunga atsilieka nuo išsikeltų uždavinių, kuriuos įgyvendinti tikisi iki 2030 m.
2019–2023 m. laikotarpiu bendras antibiotikų suvartojimas ES padidėjo 1 proc., o tikslas yra iki dešimtmečio pabaigos jų suvartojimą sumažinti 20 proc.
Tačiau situacija įvairiose Europos valstybėse skiriasi. Lyderiauja Suomija, kurioje antibiotikų suvartojimas 2019–2023 m. laikotarpiu sumažėjo 11,8 proc.
Lietuvoje situacija yra priešinga – antibiotikų suvartojimas išaugo 14,9 proc., nors mūsų šaliai iškeltas tikslas iki 2030 m. jį sumažinti 9 proc.
Visoje ES per ketverius metus 60 proc. padaugėjo atvejų, kai ligą sukelia antibiotikams atspari bakterija Klebsiella pneumoniae. Tai kelia vis didesnę grėsmę pacientams ligoninėse visoje ES, nes jiems gali pritrūkti gydymo būdų, pažymi ECDC.
Centras ragina paspartinti kovą su antimikrobiniu atsparumu trijose pagrindinėse srityse:
– infekcijų prevencija ir kontrolė,
– apdairus antimikrobinių medžiagų naudojimas,
– naujų antimikrobinių vaistų kūrimas ir jų prieinamumas.
