Moteris, spalio 24-ąją paskambinusi į „Alytaus naujienų“ redakciją, tikrai nenorėjo girtis savo kilniu apsisprendimu dėl padovanotų sūnaus organų, o verkdama pasidalijo mintimis apie patirtus vargus dėl užtrukusio Giedriaus palaidojimo. Bet šįkart – apie kilnų moters poelgį ir atliktą didelį, išskirtinį Alytaus ligoninės medikų darbą.
Išėjo nusipirkti batono ir negrįžo
Buvo spalio 16-osios vakaras. Alytiškė Ada gerai prisimena, kai iš darbo grįžęs kartu gyvenantis sūnus Giedrius susiruošė į artimiausią nuo namų parduotuvę nusipirkti batono: „Pasakė tuoj grįš, liepė net krosnies nekurti. Praėjo gal valanda, galvoju, pati paskambinsiu. Jis atsiliepė kažkokiu dusliu balsu, paklausiau, ar eini namo. Tik spėjo pasakyti – užsikurkit pečių. Kažkoks vyras paėmė jo telefoną ir pradėjo ant manęs rėkti.“
Po kurio laiko Ada dar kartą paskambino sūnaus telefono numeriu ir vėl išgirdo tą patį rėkiantį balsą.
Moteris pagalvojo, galbūt Giedrius susitiko su kažkokiais draugais ir daugiau nebeskambinėjo.
„Apie 23 valandą – skambutis į lauko duris. Giedrius niekada neskambina, jis turi raktą, duris pats atsirakina. Iš karto supratau, kad kažkas ne taip. Priėjau prie lango, pamačiau policininką. Jis manęs paklausė, ar nedingo Giedrius. Pasakiau – dingo. Tada jis man pranešė, kad Giedrius ligoninėje. Ir dar pareiškė, kad jie skuba“, – pasakojo sunkiai po kelių kojų operacijų vaikščiojanti garbaus amžiaus moteris.
Pradėjo sūnaus paieškas ligoninėje
Tą naktį moteriai jau nesimiegojo. Jos teigimu, tik išvažiavus policijai, paskambino į Alytaus ligoninės reanimaciją, išgirdo, kad Giedriaus sveikatos būklė labai bloga, atliekami kažkokie tyrimai, liepė laukti skambučio ryte.
Kadangi kiekviena nežinios valanda alytiškę tiesiog kankino, ji pati ankstų rytą vėl skambino į ligoninės Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių.
„Atsiliepusi slaugytoja sakė, kad iš daktarų nieko negali pakviesti, nes visi susirūpinę Giedriumi. Praėjo dvi valandos ir vėl skambinu. Jau atsiliepė gydytojas ir pasakė: sveikata labai blogėja. Dar pasakė, kad rūpinasi kiek gali. Pasiūlė paskambinti į vakarą“, – Ada tai prisiminė ašarodama ir niekam nelinkėdama to patirti.
Moteris nusprendė daugiau nebeskambinėti, o pati, kad ir sunkiai, nuvykti į ligoninę.
Išgirdo nedrąsias užuominas apie donorystę
Atvažiavusi į ligoninės reanimaciją alytiškė sužinojo, kad spalio 16-osios vakarą jos sūnus greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo atvežtas iš A.Juozapavičiaus gatvės Pirmajame Alytuje, sumušimų lyg nematyti, bet čia jis buvo rastas praktiškai be gyvybės ženklų: „Kaip supratau, jis kažkaip atsigavo ir buvo atgabentas į ligoninę. Kitaip būtų nuvežtas į morgą.“
Į reanimacijos palatą įleista Ada pamatė, pasak jos pačios, vamzdeliais apkaišytą gulintį Giedrių. Kitądien vėl vaizdas toks pat.
Tik jau šįkart gydytoja moteriai nedrąsiai užsiminė apie donorystę. „Iš tolo paklausė, ar esu apie tai girdėjusi, kaip į tai žiūriu. Pasakiau, nežinau, kaip į tai reaguos iš užsienio grįžęs kitas sūnus – Dainius. Jis grįžo ir apsisprendėm: paskutiniu metu Giedriui labai rūpėjo kiti žmonės, draugai, tegul tai bus dovana kitiems. Parašiusi pareiškimą dėl organų paėmimo iš akių mačiau medikų dėkingumą“, – nepaprastą, tikram žygdarbiui prilygstančią istoriją pasakojo paprasta moteris Ada, buvusi bankrutavusios „Alytaus tekstilės“ darbuotoja.
