„Vis kalbama apie administracinės naštos mažinimą, tai buvo ir Vyriausybės programoje kaip vienas iš svarbiausių elementų. Deja, situacija yra priešinga – biurokratija ir toliau didėja, o administracinė našta auga ne tik kad neproporcingai, bet ir absoliučiai be reikalo.
Neįvertinama nei kiek tokia prievolė sukurs papildomo darbo vaistininkams, nei kiek liks laiko žmonių aptarnavimui. Be to, kad papildomas darbas net nebus apmokamas, ką jau kalbėti apie atsakomybę dėl galimų klaidų ar netikslumų“, – komentuoja Lietuvos vaistinių asociacijos (LVA) pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė.
Pasak jos, vaistinių atstovai pritaria SAM argumentams, kad sveikatos priežiūros sektorius turi išsaugoti ir matyti visą pacientų sveikatos istoriją. Vis dėlto, užuot įpareigojus sveikatos priežiūros specialistus išrašyti vien tik elektroninius receptus, atsakomybė permetama vaistinių darbuotojams.
„Suprantame, kad gali pasitaikyti situacijų, kai neveikia e-sveikata, yra skubus atvejis ir to recepto reikia čia ir dabar, todėl pasirenkamas senasis popierinio recepto variantas. Bet tai gali būti pavieniai ir išimtiniai atvejai.
Ministerija siūlydama šiuos pokyčius, argumentuoja, kad galbūt kai kurie asmens sveikatos priežiūros specialistai piktnaudžiauja išrašomų receptų kiekiu ir jų reikalingumu, tačiau būtent vaistininkai liks atsakingi už tų receptų suvedinėjimą į sistemą“, – pastebėjo K. Nemaniūtė-Gagė.
Jos teigimu, problema sprendžiama ne nuo to galo. „Reikėtų šviesti, įpareigoti asmens sveikatos priežiūros specialistus suvesti elektroninius receptus ar leisti jiems išrašyti 2 formos popierinius receptus, kurie yra apskaitomi ir administruojami. Tačiau, pasirodo, toks sprendimas negalimas, nes, anot Sveikatos apsaugos ministerijos, 2 formos receptai valstybei kainuoja, o štai papildomas vaistininkų darbas suvedinėjant popierinius receptus, ironiška, bet yra nemokamas“, – stebisi LVA pirmininkė.
Jos teigimu, perduodant atsakomybę vaistinėms dėl popierinių receptų perrašymo į elektroninius tuo pačiu siunčiama žinutė ir gydymo įstaigoms, jog galima ir toliau išrašinėti popierinius receptus. Vadinasi, administracinė našta vaistinėms ir toliau gali augti.
Pasipiktinimą nauja prievole kelia ir tai, kad naujausiu SAM projektu siūloma ne tik perrašyti pacientų popierinius receptus, bet ir juos ir toliau saugoti bei administruoti vaistinėse.
Pasak K. Nemaniūtės-Gagės, siekiant įvertinti planuojamo reguliavimo apimtis, LVA atliko virš 400 vaistinių apklausą, kiek buvo sunaikinta 1 formos receptų 2023 metais. Skaičiai įspūdingi – buvo saugoma beveik 500 tūkst. popierinių receptų.
„Tai reiškia, kad vienai vaistinei vidutiniškai per metus tenka daugiau nei 1 tūkst. saugomų 1 formos receptų. Šiuo metu siūloma vaistininkams į e.sveikatą suvedinėti ne visus popierinius receptus, tačiau jei vadovausimės ta pačia ministerijos idėja, kad reikia matyti visą asmens sveikatos istoriją, vadinasi, reikalingų perrašyti popierinių receptų kiekis ateityje augs“, – pastebi LVA pirmininkė.
Nevertinamas vaistininkų darbas
SAM idėjoms perrašinėti popierinius receptus į elektroninius vaistinėse nepritaria ir Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Lina Ganatauskienė. Jos teigimu, farmacijos specialistus siekiama padaryti techniniais darbuotojais.
„Apmaudu, bet tarsi siunčiama žinutė, kad vaistinės darbuotojų darbas yra nevertingas, nereikalingas, jie gali dirbti gydytojų administratoriais, perrašinėti ir administruoti receptus. Lyg paliekant nuošalį vaistininkų galimybę labiau prisidėti prie sveikesnės visuomenės vykdant tiek farmacinę rūpybą, tiek pacientų konsultavimą. Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinė sąjunga atliko internetinę vaistininkų apklausą, kurioje dalyvavo beveik 400 farmacijos specialistų, ir net 90 proc. jų atsakė, kad nepritaria recepto perrašymui vaistinėse“, – sako L. Ganatauskienė.
Be to, L. Ganatauskienė atkreipia dėmesį į problemas, su kuriomis susiduria vaistininkai gaudami popierinius receptus – šie dažnai būna netinkamai užpildyti: „Jei grąžintume pacientus pas gydytojus, tai tiek pacientai, tiek juos gydantys gydytojai nebūtų patenkinti. Susisiekti telefonu taip pat gali nepavykti, o aklai spėlioti įrašus tikrai nėra pats geriausias sprendimas. Pats popierinio recepto perrašymas į elektroninį vaistinėje yra absoliučiai neefektyvu ir nereikalinga.“
Panašios nuomonės laikosi ir Vaistinių darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Žydrūnas Mineikis – receptų perrašymo funkcija neturi būti numatyta farmacijos specialistams.
„Sveikatos apsaugos ministerija nevertina, kad nauja prievolė vaistininkus pavers gydytojų sekretoriais. Neatsižvelgiama nei į laiko poreikį, nei į apmokėjimą, galimas klaidas ar rizikas. Nors iš esmės pritariame minčiai, kad visi receptai atsidurtų elektroninėje erdvėje, bet pasirinktas kelias mums neatrodo teisingas – sako jis.
„Verta prisiminti, kad vaistinės nuolat atlieka papildomą darbą, kuris valstybės nėra apmokamas. Pandemijos metu vaistinės nestabdė darbo ir vaistininkai stojo į pirmas gretas, padėjo žmonėms neatlygintinai gauti galimybių pasus. Kai reikėjo gyventojams išdalinti valstybės užsakytas kalio jodido tabletes ar vaistus Covid – 19 gydyti, vėlgi tai vaistinės darė nemokamai. Nuolat kalbame apie farmacinės rūpybos naudą, apie tai, kiek atsiliekame nuo Europos Sąjungoje teikiamų paslaugų vaistinėse, tačiau visos diegiamos naujovės ir toliau gula verslui ant pečių be jokio atlygio“, – reziumavo LVA pirmininkė K. Nemaniūtė-Gagė.
