Pasak jo, Lietuvoje tokio mažo svorio pacientui kraujagyslės praplėtimo procedūra iki šiol nebuvo nebuvo atlikta. „Šis atvejis įrodo, kad niekada negalima nuleisti rankų“, – akcentavo gydytojas.
Spagečio storio kraujagyslė
Naujagimio globą perėmę Vilniaus medikai pasakojo susidūrę su sunkiu galvosūkiu. Mažyliui buvo būtina operacija, kad būtų atkurta kraujotaka, tačiau pacientas buvo per mažas. Tokia procedūra įprastai atliekama bent 2,8 kg. sveriantiems kūdikiams.
Svoris svarbu, nes nuo jo priklauso priklausi ir kraujotakos sistemos matmenys. Šiuo atveju kraujagyslės skersmuo buvo vos 1,5 mm. „Kaip spagečio“, – vaizdingą palyginimą pateikė Santaros klinikų gydytojai.
„O aortos – stambiausios žmogaus kraujagyslės – skersmuo tebuvo 4 mm., net pieštukas yra storesnis. Kai kalbame apie suaugusį žmogų, ši kraujagyslė siekia iki 30 mm.“, – paaiškino intervencinis kardiologas Sigitas Čėsna.
Deja, mažylio širdis dėl papildomos apkrovos dirbo sunkiai, jo būklė nuolat blogėjo, o išgyvenimo šansai su kiekviena diena menko. Taip praėjo mėnuo, kūdikis svėrė vos 1249 gramus ir medikai suprato, kad laukti negalima.
Prakaitas žliaugė upeliais
„Atrodė, kaip duonos kepalėlis“, – neįprastai mažu pacientu stebėjosi medikai.
Jų darbo nepalengvino ir ypatinga aplinkybė – neišnešioti naujagimiai iš esmės neturi apsauginio riebalinio sluoksnio, tad jiems būtina aukštesnė aplinkos temperatūra. Įprastai jie nuolat būna inkubatoriuje, kuriame palaikoma reikalinga drėgmė ir apie 30 laipsnių temperatūra.
Tokioje aplinkoje turėjo dirbti ir medikai. Negana to, jiems buvo būtini apsauginiai kostiumai. Operacijos metu žliaugė prakaito upeliai.
„Dirbome beveik inkubatoriaus sąlygomis, nes tokių reikėjo pacientui“, – paaiškino S. Čėsna.
Kraujagyslių chirurgas dr. Arminas Skrebūnas pasakojo, kad operacijai reikėjo paruošti paciento šlaunies kraujagyslė, padaryti prieigą procedūrai atlikti.
„Reikėjo kraujagyslę atidalinti nuo kitų audinių, t.y. „atidengti“, kad ji būtų matoma plika akimi. Tinkamas kraujagyslės paruošimas yra procedūros sėkmės garantas. Jei gali matyti vizualiai pamatyti, kaip atrodo kraujagyslė, į ją pataikyti kateterį yra daug paprasčiau“, – sakė gydytojas ir pridūrė, kad tokio mažo paciento operuoti jam dar neteko.
„Neišnešioto naujagimio ne visos kraujagyslės išsivysčiusios, jos yra trapesnės. Kartais prilietus tokią kraujagyslę ji suspazmuoja ir pratekėjimas pro ją gali apskritai išnykti“, – pabrėžė A.Skrebūnas.
Paciento kraujagyslei praplėsti naudotas stentas – metalinis cilindro formos tinklelis – buvo neįtikėtinai mažų matmenų: vos 4 mm skersmens ir 9 mm ilgio.
O kas toliau?
A.Liubšys pripažino, kad sėkmė medicinoje nėra garantuota. Būna atvejų, kai su širdies yda gimęs kūdikis neišgyvena.
„Be abejo, tokių yra. Širdies ydos būna labai įvairios, kartais jo itin sudėtingos. Mūsų kardiochirurgai patyrę ir dirbę užsienyje, bet problema yra, kad gimus itin mažo svorio ankstukui mus riboja techninės galimybės, pavyzdžiui, net nėra dirbtinės kraujotakos aparatų, kurie būtini atliekant operaciją įprastu būdu“, – iššūkius vardijo A.Liubšys.
Šiuo metu mažasis pacientas su mamyte tebegyvena ligoninėje, tačiau jis sparčiai taisosi. Tiesa, kai paaugs, vaikui dar reikės gultis ant operacinės stalo, nes kraujagyslė didės ir ją išplėtusį stentą reikės pašalinti. Bet tada jis bus sustiprėjęs ir chirurgai galės operuoti drąsiau.
„Turiu pasakyti, kad dažniausiai vaikai po širdies ydų korekcinių operacijų auga ir vystosi absoliučiai normaliai. Gal vėliau jis net nežinos, kad buvo pirmas toks, Lietuvoje unikalus pacientas“, – sakė A.Liubšys.
Pasak gydytojo, šio atvejo sėkmė taps įkvėpimu ir suteiks daugiau drąsos panašias operacijas atlikti ateityje.
Kilo rimtų iššūkių
Gydytoja anesteziologė reanimatologė Marija Svetikienė akcentavo, kad preciziškas pasirengimas buvo ypač svarbus operacijos sėkmei.
Medikai privalėjo įvertinti, kad kūdikio kraujagyslėse tėra vos 100 ml. kraujo. Palyginimui – suaugęs žmogus turi 5 litrus. Dėl šios priežasties ypatingo paciento operacija susijusi su didesne nukraujavimo rizika.
„Nebūna chirurgijos be kraujo lašo, – patikino M.Svetikienė. – Pacientas buvo unikalus savo dydžiu, o tai kėlė rimtų iššūkių.
200 kg ligonį pervežti yra gerokai paprasčiau nei 1249 g sveriantį mažylį. Tačiau visa komanda buvo tam pasiruošę, pacientą atvežė saugiai, pacientui tinkamomis sąlygomis.
Turėjome į mažytes kraujagysles sukišti kateterius, kad būtų galimybė reikalingiems vaistams sušvirkšti, o pagal poreikį – ir didelius kraujo kiekius sulašinti. Operacijos metu pacientai patys nekvėpuoja, tad dirbtinio kvėpavimo aparatas turėjo būti parinktas toks, kuris užtikrintų itin mažus kvėpuojamuosius tūrius tokio mažo svorio pacientui“.
Mamos džiaugsmas – putlūs mažylio žandai
Naujagimių intensyviosios terapijos vedėja gydytoja neonatologė Aušrinė Pliauckienė pasakojo, kad pagrindinis šios istorijos herojus stiprėja. Aiškus to ženklas – augantis kūno svoris, kasdien po 10–20 gramų.
„Dabar jau galime galvoti apie ateitį, auginti sūnų. Jam gimus gyvenome ta diena, nes būklė blogėjo, gydytojai jokių vilčių neteikė“, – prisiminė kūdikio mama.
„Kai gydytojai pasakė, kad siūloma bandyti atlikti procedūrą, sutikome iškart, net stebėjomės, kodėl mūsų klausia – reikia būtinai daryti! Juk kito gelbėjančio varianto nebuvo. Mums šis pokalbis įžiebė viltį“, – pridūrė moteris.
Ji džiaugėsi, kad berniuko žandukai darosi putlūs, mažylis naktimis netriukšmauja.
„O kas jam nepatinka? Ogi praustis. Gal dėl to, kad tos procedūros atvėsina jo kūnelį. Tada ir balsą parodo“, – sakė mama.
Prie operacijos prisidėję specialistai pabrėžė, kad tokiam rezultatui pasiekti būtina buvo plati, įvairių kompetencijų sukaupusi, komanda: gydytojai neonatologai, vaikų kardiologai, anesteziologai, kraujagyslių chirurgai, intervenciniai kardiologai, operacinių ir reanimacijos bei naujagimių skyrių slaugytojos.
Procedūroje dalyvavo 12 medikų, dar tiek pat prisidėjo prie pasirengimo.
