Nors farmacijos mokslas sostinėje turi gilias šaknis, sovietmečiu nuspręsta, kad užtenka vaistininkų rengimo bazės Kaune.
2015 m. VU surinktas pirmasis būsimų vaistininkų kursas, šią specialybę pasirinkusiems jaunuoliams atsirado galimybė rinktis tarp 2 miestų, o šiemet Vilniuje mokslus baigė 5-oji vaistininkų laida.
„Konkurencija yra sveikas dalykas. Ji skatina tobulėti ir mus, ir LSMU“, – sako VU MF docentė Nora Šlekienė.
Vaistininkai padės gydytojams ir slaugytojoms
Ji išskyrė, kad VU modernus simuliacinis žaidimas „Gimmics“ farmacijos studentams suteikia galimybę išbandyti savo jėgas imituojant vaistinės veiklas.
„Tai – ganėtinai intensyvi mėnesio trukmės programa, kuri gerai paruošia studentus. Atėję į tikrą vaistinę jie jau gali dirbti kaip pilnaverčiai specialistai, nes su daugeliu realaus gyvenimo situacijų bus susidūrę per žaidimo forma vykusius mokymus.“, – sakė N. Šlekienė.
K. Garuolienė atkreipė dėmesį į tai, kad šiuolaikinių vaistininkų veikimo laukas plečiasi.
„Požiūris keičiasi: vaistininkai tampa sveikatos priežiūros specialistais, nes jie perima dalį gydytojų ir slaugytojų funkcijų.
Galvojant apie kuriamą naują sveikatos apsaugos sistemos veidą, multidisciplinines komandas, reikia nepamiršti, kad vaistininkas yra viso to dalimi.
Nuolat sakoma, kad trūksta gydytojų. Kodėl? Nes kartais jie atlieka darbą, kurį galėtų padaryti vaistininkas. Manau, ateityje vis daugiau vaistininkų pereis dirbti į gydymo įstaigas, todėl šių specialistų reikės dar daugiau“, – prognozavo K. Garuolienė.
Abi pašnekovės pastebėjo, kad auganti vaistininkų reikšmė primena senąsias medicinos tradicijas.
„Jei prisimintume 19 amžių, žmones daugiausia gydė vaistininkai, gydytojai dominuoti ėmė vėliau“, – sakė K. Garuolienė.
„Kaime būdavo 3 svarbiausi žmonės: kunigas, mokytojas ir vaistininkas. Pas jį žmonės eidavo visais gyvenimo atvejais: ir nuodų žiurkėms, ir savo negalavimams palengvinti, ir stipresnio gėrimo uošvienei. Vaistininkas apjungė viską, kas susiję su chemija ir medicina“, – antrino N. Šlekienė.
Trigubai išaugęs studentų skaičius
K. Garuolienė džiaugėsi, kad VU farmacijos studentų skaičius nuolat auga. Šį rudenį studijas pradėjo net 59 pirmakursiai. Jų laida turėtų būti trigubai didesnė nei pati pirmoji, kai šią specialybę pasirinko 2 dešimtys jaunuolių.
Farmacijos studijų absolventas įgyja vaistininko licenciją, tačiau jis nebūtinai pasirinks dirbti vaistinėje.
„Farmacininkai taip pat randa darbą vaistų industrijos įmonėse, reguliavimo institucijose, pavyzdžiui, Vaistų kontrolės tarnyboje. Mūsų absolventai dirba ir Europos vaistų agentūroje“, – pasakojo K. Garuolienė.
98 proc. farmacijos absolventų įsidarbina per 12 mėnesių po studijų pabaigos. Jie nė nesidairo vaistininko darbo užsienyje, nes sąlygos ir Lietuvoje geros.
„Jiems siūlomas konkurencingas atlyginimas, net nėra prasmės emigruoti. Žinoma, mūsų farmacininkai gauna europinį diplomą ir bet kurioje šalyje gali drąsiai įsidarbinti“, – pastebėjo N. Šlekienė.
Vadovė vylėsi, kad naujų galimybių farmacininkų rengimui Vilniuje atvers ir spalio pradžioje skambiai atidarytas VU Medicinos mokslo centras.
Tyrimai: nuo nanomedžiagų iki personalizuotos medicinos
N. Šlekienė ir K. Garuolienė aprodė laboratorijas, kuriomis mokymosi tikslais naudojasi VU MF farmacijos studentai. Tačiau jose atliekami ir moksliniai tyrimai.
Vaistų technologijos laboratorijoje gali būti kuriamos naujos medikamentų rūšys, panaudojant ir žinomus vaistus.
„Pernai mūsų laboratorijoje natūralių ingredientų pagrindu buvo sukurtas kremas, turintis priešuždegiminių, odą minkštinančių savybių“, – pasakojo N. Šlekienė.
VU MF neseniai pradėti vaistų stabilumo tyrimai t.y. aiškinamasi, kaip ilgai paruoštas naudoti preparatas išlieka veiksmingas. Pavyzdžiui, ligoninėse antibiotikai pirmiausia saugomi miltelių pavidalu ir gali būti laikomi ilgą laiką. Tačiau juos praskiedus su tirpikliu vaistų tinkamumo naudoti laikas drastiškai sutrumpėja.
Todėl laboratorijoje tiriama, kaip skirtingos sąlygos, pavyzdžiui, antibiotikų koncentracijos parinkimas, tirpiklių pasirinkimas ir paruošto tirpalo laikymo temperatūra, veikia vaisto tinkamumo naudoti trukmę.
„Pastebėta, kad priklausomai nuo antibiotikų grupės vienus galima naudoti iki 8 valandų nuo praskiedimo. Vadinasi, personalas gali vaistą pasiruošti ryte ir naudoti jį dieną. Tačiau penicilino grupės antibiotikai yra labainestabilūs. Tai reiškia, kad šios grupės antibiotikus galima paruošti tik prieš pat suleidžiant pacientui“, – paaiškino N. Šlekienė.
Dėl ypatingų savybių didelio viso pasaulio tyrėjų susidomėjimo susilaukia nanomedžiagos. Su grafeno oksidu dirbusi N. Šlekienė padarė įdomų atradimą:
„Funkcionalizavau grafeno oksidą su priešvėžiniu vaistu (doksorubicinu), kuris turi pakankamai daug šalutinių poveikių. Sujungus jį su grafeno oksidu, buvo pastebėta, kad tam pačiam poveikiui pasiekti, būtų galima ženkliai sumažinti vaisto kiekį, kas sumažintų ir šalutinius poveikius.
Taip pat nustatyta, kad šitas junginys efektyviau ir selektyviau žudo vėžines ląsteles, lyginant su sveikomis“.
Ateityje VU MF vaistai galbūt bus atspausdinami 3D spausdintuvu. Ši technologija jau prasiskynė kelią individualizuotos medicinos srityje, kai reikiamų savybių medikamento nėra masinėje gamyboje.
„Arba galima suderinti vaistines medžiagas, kurias apjungti kitoje formoje nėra įmanoma“, – sakė N. Šlekienė.
VU taip pat ruošiamasi atlikti tyrimą, kuris peržiūrės vaistų skyrimo sistemų efektyvumą.
„Tai taip pat patenka į personalizuotos medicinos sritį. Kalbame ne tik apie vaistus, bet ir infrastruktūrą, kuri padeda gydytojams paskirti pacientams tiksliausią gydymą.
Su kolege analizuojame vaistų skyrimo sistemas, esančias ligoninėje, kad būtų galima apibendrinti, kas vyksta Lietuvoje ir pateikti rekomendacijas, kaip tobulinti esamas sistemas. Tai – sukauptų duomenų pritaikymas individualiems paciento poreikiams“, – paaiškino K.Garuolienė.
Pastebėta, kad daugiau nei pusė pacientų nesilaiko tinkamo vaistų vartojimo režimo, kas turi neigiamos įtakos gydymo veiksmingumui ir jo trukmei. Ši problema egzistuoja net ir ligoninėse.
„Dalyvavome projekte, kur mokslininkai iš įvairių Europos šalių ieškojo tinkamiausių būdų, kaip užtikrinti geresnį gydymo režimo laikymąsi. Ko gero, galima sakyti, kad mūsų pacientai neišsiskiria, tos pačios bėdos yra ir kitur“, – pastebėjo K. Garuolienė.
