Keliems ligoniams buvo atkurta kraujotaka kojų kraujagyslėse, dar vienam – praplėsta miego arterija, įstatant į ją specialų tinklelį – stentą. Taip į klausimą, ar sunkaus būta spalio 21-osios pirmadienio operacinėje, atsakė gydytojas intervencinis radiologas Domas Bajerūnas.
Trisdešimtmetis D.Bajerūnas ir metais jaunesnė jo žmona gydytoja akušerė-ginekologė Kotryna, ko gero, jauniausi Respublikinės Panevėžio ligoninės gydytojai. Tačiau abu dirba tokius pat darbus kaip ir vyresni kolegos – savarankiškai operuoja pacientus. Domas ir Kotryna šiemet baigė rezidentūros studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) ir prieš tris mėnesius ne tik dirbti, bet ir gyventi persikėlė į Panevėžį.
Pasirinko retą specialybę. Intervencinė radiologija yra santykinai nauja specialybė – ją pasirinkusių medikų Lietuvoje darbuojasi dar labai nedaug.
Pasak D.Bajerūno, kojų kraujagyslių angioplastikos operacijos yra kasdienė Respublikinės Panevėžio ligoninės Intervencinės radiologijos skyriuje dirbančių specialistų duona.
Tai minimaliai invazyvus operavimo metodas, kai be audinių pjūvio, per adatos dūrį, vietinės nejautros sąlygomis atkuriama normali kraujo tėkmė ligos pažeistose kraujagyslėse.
„Mano specialybė susijusi ne vien tik su radiologija, bet ir su chirurgija. Mes, intervenciniai radiologai, neaprašinėjame rentgeno nuotraukų, kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso tyrimų, nors, kaip ir visi radiologijos rezidentūrą baigę medikai, gebame tai daryti.
Atliekame minimaliai invazines procedūras – per adatos dūrį į kraujagyslės spindį įvedame specialias priemones – kateterius, balionus, stentus ir, naudodami pritaikytą įrangą, pasiekiame ligos pažeistą kraujagyslės vietą. Taip joje atkuriame sutrikusią kraujotaką, arba, priešingai, stabdome kraujavimą.
Toks gydymo metodas yra palankus ligoniams: nereikia atviro pjūvio, todėl pacientai po paros kitos jau išrašomi iš ligoninės ir gali grįžti namo“, – taip savo specialybę apibūdino D.Bajerūnas.
Sunkių ligų profilaktika. Pasak D.Bajerūno, intervencinė radiologija – komandinis darbas, kuriame reikalinga speciali įranga.
Respublikinės Panevėžio ligoninės Intervencinės radiologijos skyrius turi du angiografus, o vienas jų, neseniai įsigytas, yra itin modernus.
Angiografai naudojami diagnozuojant ir gydant įvairias galvos smegenų, aortos ir periferinių kraujagyslių ligas, pilvo ir dubens organų ligas, susijusias su kraujotaka. Naudojant kontrastinę medžiagą angiografas geba skaitmeniniu būdu išskirti kraujagysles ir jas fiksuoti nuotraukoje.
„Atlikdami intervencines procedūras į kraujagysles suleidžiame kontrastinės medžiagos, kuri leidžia pamatyti kraujagyslių susiaurėjimus.
Mūsų naujausias angiografas suteikia galimybę vienu metu rentgeno vaizdą matyti dviejose projekcijose – tai padeda sudėtingų procedūrų metu judėti kraujagyslių spindžiu greičiau ir tiksliau, padidina saugumą ir sumažina komplikacijų riziką“, – paaiškino D.Bajerūnas. Tačiau, be kasdienės duonos, yra ir ypač sudėtingų procedūrų, kurias atlikdami šie specialistai išgelbėja žmones nuo mirties.
O gal tokios procedūros gali būti naudojamos ir galvos smegenų insulto profilaktikai? „Taip, kai kraujotaka yra atkuriama susiaurėjusioje kaklo arterijoje, įstatant į ją stentą – specialų tinklelį. Tokiu būdu užkertamas kelias insultui, kuris ištinka, kai arterija aklinai užsidaro ir nutrūksta kraujotaka į galvos smegenis.
Išties būna nemažai atvejų, kai ir jau ištikus insultui – užsikimšus galvos smegenų kraujagyslėms – mums pavyksta jas laiku atverti, tad sunkios ligos padariniai gerokai sumažėja“, – paaiškino D.Bajerūnas.
Egzistuoja ir rizika. Ir vis dėlto kodėl Domo pasirinkimu tapo intervencinė radiologija?
„Apie šią sritį sužinojau studijuodamas LSMU antrame kurse, kai vasaros praktiką atlikau Respublikinėje Panevėžio ligoninėje pas garsų intervencinį radiologą Andrių Pranculį. Galbūt jau tada ir būta postūmio link šios specialybės, tačiau prireikė laiko, kol galutinai apsisprendžiau.
Mūsų, intervencinių radiologų, darbas turi tam tikrų rizikų. Mes kasdien gauname rentgeno spindulių apšvitą ir tai tikrai nėra naudinga organizmui. Nors ir prieš operacijas užsidedame švino prijuostes, akinius, rankos, kojos, galva nėra visiškai apsaugotos nuo apšvitos. Saugumas ir buvo vienas svarbiausių klausimų, kurie kilo svarstant, ar tikrai noriu siekti šios specialybės.
Studijų metu rašiau mokslinius darbus, susijusius su intervencine radiologija. Įstojęs į rezidentūrą žinojau, kad įmanoma bet kada atsitraukti nuo intervencinės radiologijos ir grįžti prie magnetinio rezonanso, kompiuterinės tomografijos ar rentgeno vaizdų aprašymo, ultragarsinių tyrimų atlikimo“, – pasakojo D.Bajerūnas.
Būdamas antrame rezidentūros kurse Domas įsidarbino Respublikinėje Panevėžio ligoninėje, Intervencinės radiologijos skyriuje, o ten padirbėjęs galiausiai nusprendė, kad nori rinktis šią specialybę.
Į Panevėžį – su žmona. D.Bajerūnas – panevėžietis, tad jo studijas LSMU galima vadinti savita emigracija, nes į gimtąjį miestą vaikinas sugrįžo po dešimties medicinos mokslui skirtų metų.
Vienas motyvų – ši ligoninė suteikia jauniems specialistams galimybę tobulėti, o kartu ir geras darbo sąlygas. Tai – didelis privalumas.
„Dirbu ligoninėje su nuostabiais kolegomis. Manau, kad geras kolektyvas yra vienas svarbiausių veiksnių renkantis darbovietę. Mielai einu į darbą ligoninėje, nes joje nejaučiu įtampos. Tai pagerina ne tik psichologinę sveikatą, bet ir darbo rezultatus, o tai galiausiai yra naudinga pacientams“, – kalbėjo D.Bajerūnas.
Domui paantrino ir žmona gydytoja akušerė-ginekologė Kotryna: darbas Respublikinės Panevėžio ligoninės Ginekologijos skyriuje jai leidžia džiaugtis pasirinkta specialybe.
Jiedu susipažino studijuodami LSMU, o baigę rezidentūrą norėjo tokios darbo vietos, kurioje profesinis tobulėjimas nesibaigtų.
Šiuo metu Kotryna – jauniausia Ginekologijos skyriaus gydytoja, tačiau ir ji didžiąją dienos dalį darbuojasi operacinėje atlikdama ginekologines operacijas.
„Kasdien darbas prasideda operacinėse, kur gydome įvairaus amžiaus pacientes dėl visų ginekologinių patologijų: gimdos, gimdos kaklelio ir kiaušidžių ligų.
Darbas operacinėje reikalauja kruopštumo, dėmesingumo, gerų motorinių įgūdžių.
Likusią dienos dalį konsultuoju pacientes, kurios atvyksta tiek profilaktinių tyrimų, tiek esant tam tikriems reprodukcinės sveikatos sutrikimams. Dirbu kartu su ypač gerais savo srities specialistais, iš kurių kasdien mokausi ir kurie noriai dalinasi patirtimi“, – tikino K.Bajerūnienė.
Kelių miestų konkurencija. „Ieškojome tokios gydymo įstaigos, kurioje abu galėtume tobulinti profesinius įgūdžius. Domo specialybė gana siaura, bet jai reikia didelės kompetencijos.
Tokie specialistai turi galimybę dirbti tik penkių didžiųjų Lietuvos miestų ligoninėse.
Domas rezidentūros metu dirbo Panevėžio ligoninėje ir jam puikiai sekėsi. Aš taip pat buvau atvažiavusi kelių mėnesių stažuotei į tą patį skyrių, kuriame dabar dirbu.
Iki tol planavome įsikurti kitame mieste, tad nesitikėjau, kad vos po poros mėnesių persigalvosime ir vis dėlto pasirinksime Panevėžį. Turbūt pasirinkimą labiausiai lėmė puikus, draugiškas kolektyvas, atliekamų procedūrų įvairovė ir galimybė tobulėti.
Kasdien iš darbo grįždavome puikios nuotaikos, o tai – geros aplinkos indikatorius. Taigi po rezidentūros galutinai nutarėme, kad ateitį kursime Panevėžyje.
Mane žavi darbas su moterimis. Mano specialybė suteikia laimingų, viltingų akimirkų, ypač kai po ilgų nevaisingumo metų ar sunkių nėštumų moterys laimingai susilaukia vaikelio. Ši specialybė suteikia dvasinį pasitenkinimą, ir aš jaučiu savo darbo prasmę“, – kalbėjo jauna medikė.
