Tyrimo išvadose teigiama, kad dujinės viryklės kasmet lemia maždaug 40 000 europiečių ankstyvą mirtį.
Jau beveik 50 metų pasaulis žino apie dujinių viryklių išmetamo azoto dioksido (NO2) keliamą pavojų. Dabar Ispanijos Jaume I universiteto mokslininkai, susieję esamus sveikatos tyrimus su NO2 rodmenimis Europos namų ūkiuose, apskaičiavo metinį mirčių skaičių.
Jie nustatė, kad 14 Europos šalių namuose susidaro pavojingos sąlygos, nes dujinių viryklių garai kartu su fonine tarša viršija Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas.
„Dar 1978 m. sužinojome, kad NO2 tarša daug kartų didesnė virtuvėse, kuriose naudojamos dujinės viryklės. Tačiau tik dabar galime įvertinti, kiek gyvybių dėl to prarandama“, – sako pagrindinė tyrimo autorė Juana Maria Delgado-Saborit.
„Problemos mastas yra daug didesnis, nei manėme, o mūsų modeliai rodo, kad vidutiniškai pusėje Europos namų viršijamos PSO nustatytos ribos. Pagrindą sudaro lauko oro tarša, tačiau būtent dujinės viryklės sukuria aplinką, kuri viršija saugias normas“, – akcentavo ji.
Kuriose Europos šalyse pavojus didžiausias?
Maždaug trečdalyje Europos namų maisto gamybai naudojamos dujos ir šiuose būstuose NO2 kiekis yra didžiausias.
Italijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje dujinės viryklės sukelia daugiausiai ankstyvų mirčių.
Didžiausia tarša būna namuose, kur prasta ventiliacija, ir ten, kur maisto gamybai skiriama daugiuau laiko.
Patalpų oro kokybė yra rimtas sveikatos iššūkis, nes europiečiai daug laiko praleidžia viduje, o į pastatus patenka mažiau gryno oro, nes namai projektuojami sandaresni.
Be to, nustatyta, kad dujinės viryklės net ir išjungtos išskiria metaną – stiprias šiltnamio efektą sukeliančias dujas.
Tiesa, NASA užfiksavo, kad pastaraisiais dešimtmečiais dėl ES transporto priemonių išmetamųjų teršalų taisyklių ir transporto priemonių technologijų gerokai sumažėjo NO2 tarša virš Europos miestų.
Tačiau foninė tarša ir toliau yra pagrindinis veiksnys, lemiantis naujajame tyrime nustatytas rizikas.
Kaip atlikti skaičiavimai?
Šis tyrimas gali būti reikšmingas proveržis gerinant supratimą apie žmonių sveikatai daromą žalą dėl maisto ruošimo naudojant dujines virykles.
Tyrėjai pasinaudojo dešimtimis sveikatos tyrimų, kuriuose buvo nustatyti tikėtini astmos ir ankstyvų mirčių, kurias sukelia tam tikras NO2 kiekis, rizikos rodikliai.
Ankstesniuose tyrimuose nebuvo galima pritaikyti rizikos rodiklių realioms sąlygoms iki praėjusių metų, kai olandų mokslininkai daugelyje Europos šalių atliko išsamius NO2 matavimus namuose ir už jų ribų, kad gautų kol kas tiksliausius duomenis apie patalpų taršą iš dujinių viryklių.
Universiteto tyrėjai papildė šiuos duomenis ir sudarė regioninius patalpų taršos NO2 iš dujinių viryklių žemėlapius. Tai leido apskaičiuoti pirmuosius mokslinius ankstyvų mirčių ir vaikų astmos atvejų dėl NO2 poveikio Europoje įverčius.
Tačiau tikroji taršos dujinėmis viryklėmis kaina žmonių sveikatai greičiausiai yra gerokai didesnė.
Dėl duomenų trūkumo tyrėjams teko atmesti kai kuriuos taršos poveikius, kurie taip pat gali turėti įtakos didesniam mirtingumui ir astmos paplitimui. Jie daugiausia dėmesio skyrė tik NO2 taršai, nes ji yra gerai ištirta epidemiologų.
Kiti kenksmingi teršalai, atsirandantys deginant dujas, yra anglies monoksidas, benzenas, formaldehidas ir kietosios dalelės. Tyrėjai teigia, kad jiems trūko duomenų, reikalingų tiksliai prognozuoti šių teršalų žalą.
Taikydami ne tokį tikslų metodą, tyrėjai apskaičiavo, kad dujinės viryklės sukelia maždaug 367 000 vaikų ir 726 000 astmos atvejų visose amžiaus grupėse.
Kaip išvengti taršos?
Pasak Europos visuomenės sveikatos aljanso (EPHA), Europos Sąjunga neturi patalpų oro kokybės standartų, o jos teisinės priemonės šiai problemai spręsti yra nevienodos.
Šiais metais blokas turi pasiūlyti atnaujintas dujinėms viryklėms skirtas taisykles ir svarsto galimybę apriboti taršą, įskaitant NO2.
EPHA ragina Briuselį greitai atsisakyti dujinių viryklių, nustatant išmetamųjų teršalų ribas, taip pat nustatyti finansines paskatas pereiti prie saugesnių buitinės technikos prietaisų.
„Per ilgai buvo lengva numoti ranka į dujinių viryklių keliamus pavojus“, – sako EPHA pasaulinės visuomenės sveikatos politikos vadovė Sara Bertucci. – Kaip ir dėl cigarečių, žmonės negalvojo apie poveikį sveikatai.“
Valdžia skatina piliečius atsisakyti cigarečių, EPHA teigimu, jos taip pat turėtų padėti mums atsisakyti dujų.
Aljansas taip pat nori, kad ant viryklių būtų privalomos etiketės, informuojančios apie taršos pavojų, ir visuomenės švietimo kampanijos apie kuro deginimo patalpose riziką.
Parengta pagal „Euronews“ inf.
