Alzheimerio liga paprastai prasideda lengvu atminties praradimu, o laikui bėgant simptomai stiprėja. Vėlesnėse Alzheimerio ligos stadijose žmonės praranda gebėjimą palaikyti pokalbį ir atlikti paprastas kasdienes užduotis, neretai jiems prireikia priežiūros visą parą.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, demencija serga apie 55 mln. žmonių visame pasaulyje. Iš jų iki 70 proc. serga Alzheimerio liga.
Pasak naujo tyrimo, kuris paskelbtas žurnale „Nature Neuroscience“, pokyčiai smegenyse gali prasidėti anksčiau, nei pasireiškia kokie nors simptomai. Tylioji Alzheimerio ligos fazė prasideda prieš prarandant atmintį, kai pažeidžiamos vos kelios smegenų ląstelės.
Antroji ligos fazė, kuri sutampa su simptomų atsiradimu, yra destruktyvesnė, jai būdingas specifinių baltymų sankaupų smegenyse atsiradimas.
Atradimas, kuris nustebino mokslininkus
Ekspertai pabrėžia, kad besimptomė Alzheimerio ligos fazė gali tęstis ilgai. Su liga susiję pokyčiai smegenyse vyksta 10, 15 ar net 20 metų iki atminties ir mąstymo sutrikimų pasireiškimo.
Tam, kad geriau suprastų Alzheimerio ligos mechanizmą, mokslininkai ištyrė 84 mirusių žmonių smegenis, kurių vidutinis amžius buvo 88 metai.
„Vienas iš Alzheimerio ligos diagnozavimo ir gydymo iššūkių yra tas, kad didžioji dalis smegenų pažeidimų įvyksta gerokai prieš pasireiškiant simptomams“, – sakė JAV Nacionalinio senėjimo instituto direktorius, medicinos mokslų daktaras Richardas J. Hodesas.
„Galimybė nustatyti šiuo pokyčius reiškia, kad pirmą kartą galime pamatyti, kas vyksta žmogaus smegenyse ankstyvuoju ligos laikotarpiu“, – teigė jis.
Mokslininkai nustebo pastebėję, kad ankstyvuoju ligos laikotarpiu miršta vieno konkretaus tipo neuronai, arba nervinės ląstelės.
Šie somatostatiną (SST) slopinantys neuronai paprastai siunčia raminančius signalus kitoms ląstelėms. Autoriai daro prielaidą, kad šių neuronų netekimas gali sukelti vėlesnius smegenų pokyčius, kurie yra Alzheimerio ligos pagrindas.
Šios ląstelės dažniausiai yra smegenų srityje, kuri atsakinga už atmintį, regėjimą ir kalbą.
Ar pavyks Alzheimerio ligą diagnozuoti anksčiau?
Pažangi įranga leido tyrėjams aptikti pirmuosius ląstelių pokyčius smegenyse, kai vystosi Alzheimerio liga. Tyrimo autoriai tikisi, kad jų atradimas padės sukurti naujus diagnostikos ir gydymo būdus, skirtus konkrečioms ligos stadijoms.
„Ilgas periodas, kai liga neturi simptomų, suteikia galimybę anksti nustatyti demenciją ir imtis ankstyvosios intervencijos“, – sakė tyrimą finansavusios Alzheimerio asociacijos mokslinių konferencijų programų direktorius dr. Igoris Camargo Fontana.
„Jei naujo straipsnio rezultatus patvirtins kitos laboratorijos, kyla klausimas, ar veiksmingai sprendžiant smegenų pokyčius, vykstančius pirmojoje, autorių vadinamoje „ramiojoje“ fazėje, galima sulėtinti, atitolinti ar išvengti antrosios, destruktyvesnės Alzheimerio ligos stadijos“, – pridūrė I.C.Fontana.
Moksliniai tyrimai sutelkia dėmesį į ankstyvąją Alzheimerio ligos diagnostiką, nes jos eigą modifikuojantys vaistai gali būti taikomi tik pačioje ligos pradžioje: esant lengvai demencijai arba prodrominiu laikotarpiu, kai jau yra lengvas kognityvinis sutrikimas, bet Alzheimerio liga dar nėra pilnai pasireiškusi.
Įprastai Alzheimerio liga nustatoma remiantis klinikiniais kriterijais, pavyzdžiui, turi būti palaipsnis atminties blogėjimas, tipinis ligos pasireiškimas.
Medikai pastebi, kad Alzheimerio liga dažnai nurašoma „natūraliam“ senėjimui ir pacientas pas gydytoją atvedamas, kai liga būna stipriai progresavusi.
„Pirmieji ligą pastebėti turėtų būtent paciento artimieji. Pavyzdžiui, kelionėje į akis krenta, kad žmogus prasčiau orientuojasi, nors anksčiau puikiai susigaudydavo. Į tai reikėtų atkreipti dėmesį, nes subjektyvūs nusiskundimai didina riziką, kad ateityje pasireikš demencijos sindromas.
Kai pacientai kartu su artimaisiais ateina į gydytojo kabinetą, dažnu atveju liga jau būna pažengusi“, – anksčiau yra sakęs VUL Santaros klinikų Neurologijos centro gydytojas neurologas dr. Arūnas Vaitkevičius.
Parengta pagal „Medical News Today“ inf.
