Specialistų teigimu, niūrią skendimų statistiką Lietuvoje lemia keletas priežasčių – neatsargus elgesys išgėrus, savo jėgų pervertinimas, pavojų ignoravimas, prasti plaukimo įgūdžiai, taip pat nežinojimas, ką daryti pradėjus skęsti. Ekspertai vieningai sutaria, kad vaikus būtina mokyti plaukti nuo mažens, tačiau jie taip pat pabrėžia, kad Lietuvoje tai įgyvendinti gali būti sudėtinga dėl baseinų trūkumo.
Lietuvoje skendimo mastas – vienas iš didžiausių ES
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, Lietuvoje 2024 m. vasarą nuskendo 46 gyventojai, iš jų 2 vaikai, o per visus 2024 m. – 93 žmonės. Ugniagesiai gelbėtojai šiais metais iš vandens telkinių išgelbėjo 23 gyventojus, iš jų 3 vaikus. 2024 m. vyrų nuskendo 6 kartus daugiau nei moterų, nuskendusiųjų amžiaus vidurkis – 55 metai.
Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje 21 amžiaus pradžioje nuskęsdavo daugiau nei 400 žmonių per metus, iš jų – apie 50 vaikų. Per pastaruosius metus padėtis pagerėjo. Nuskendusiųjų skaičius sumažėjo kelis, o vaikų – keliasdešimt kartų.
PAGD informuoja, kad 2014 m. nuskendo 192 žmonės, 2015 m. – 116, 2016 m. – 156, 2017 m. – 131, 2018 m. – 154, 2019 m. – 120, 2020 m. – 123, 2021 m. – 106, 2022 m. – 118, 2023 m. – 99.
Vis dėlto skendimo mastas Lietuvoje vis dar yra didelis. Naujausiais „Eurostat“ duomenimis, 2021 m. Lietuva buvo tarp šalių, kuriose milijonui gyventojų tenka daugiausia mirčių nuskendus. 2021 m. pagal šį rodiklį pirmą vietą užėmė Latvija su 62 skenduoliais milijonui gyventojų, antrą – Rumunija su 53, trečią – Lietuva su 52, toliau rikiuojasi Estija su 37 žmonėmis. Liuksemburge milijonui gyventojų tenka vos 2 nuskendę žmonės, o ES vidurkis yra 12.
Naujausiais „Eurostat“ duomenimis, 2021 m. visoje ES nuskendo 5224 žmonės. Iš ES šalių daugiausia mirčių nuskendus buvo užregistruota Rumunijoje (1 033, t. y. 21 proc.), antroje vietoje pagal šį rodiklį yra Prancūzija (653), trečioje – Lenkija (466), ketvirtoje – Vokietija (457). Lietuva pagal nuskendusiųjų skaičių 2021 m. buvo 8 vietoje ES. Mažiausiai skendimų užfiksuota Liuksemburge (1), Maltoje (3) ir Kipre (9).
Didelis skendimų mastas Lietuvoje susijęs su keletu priežasčių
Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, 2019 m. 54 proc. mirčių dėl paskendimo Latvijoje, 53 proc. Lietuvoje ir 52 proc. Estijoje priežastiniu ryšiu buvo susijusios su alkoholio vartojimu – tai bene didžiausi rodikliai ES.
Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 5-osios komandos ugniagesys gelbėtojas, naras Artūras Petrovas Eltai pažymi, kad skendimų statistiką Lietuvoje lemia keletas priežasčių.
„Anksčiau daugiausia žmonių nuskęsdavo dėl neatsargaus elgesio vartojant alkoholį, taip pat skęsdavo vaikai be priežiūros. Atvejų, kai gyventojai skęsta būdami neblaivūs, vis dar pasitaiko dažnai, vis dėlto paskutiniu metu pirmose vietose atsiduria savižudybės skandinantis. Tai Lietuvoje sudaro labai didelį procentą nuo visų skendimo atvejų“, – teigia jis.
Anot specialisto, skendimų statistiką mūsų šalyje lemia ir geografinė padėtis – Lietuva yra ežerų, upių kraštas, daug žmonių gyvena prie vandens telkinių.
A. Petrovas taip pat atkreipia dėmesį, kad dažniausiai skęsta 45 metų ir vyresni vyrai.
„Turime labai daug atvejų, kai vyrai, būdami vandens telkinyje net ir negiliai įbridę, pavyzdžiui, žvejodami, nuskęsta juos ištikus insultui ar infarktui (…). Neretai pasitaiko, kad tokio amžiaus vyrai plaukia ilgas distancijas, pervertina savo jėgas, laiko save geležiniais žmonėmis, tačiau dėl sveikatos problemų įvyksta nelaimingų atsitikimų“, – teigia pašnekovas.
Lietuvoje gyventojai linkę pervertinti savo jėgas
A. Petrovas taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje žmonės maudydamiesi apskritai yra linkę elgtis neatsargiai, neretai nejaučia ribų.
Tai, kad lietuviai linkę pervertinti savo galimybes, liudija ir reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa, atlikta šių metų gegužę sporto klubo „Impuls“ plaukimo akademijos užsakymu, rašyta žiniasklaidai siųstame pranešime.
28 proc. lietuvių tikina, kad vandenyje jaučiasi drąsiai ir užtikrintai, daugiau nei pusė (56 proc.) respondentų savo plaukimo įgūdžius vertina vidutiniškai, o 16 proc. suaugusiųjų atsakė nemokantys plaukti. Visgi realybė yra kitokia – patikrinus svarbiausius kriterijus, kuriuos specialistai laiko būtinais mokant plaukti, pasirodo, tik iki 10 proc. gyventojų galėtų teigti iš tiesų mokantys plaukti.
Laikoma, kad suaugęs žmogus moka plaukti, jei yra įvaldęs bent du taisyklingus plaukimo stilius, gali nuplaukti 400 metrų be sustojimo, geba panerti bent į 1,5 metrų gylį, orientuojasi aplinkoje staiga atsidūręs vandenyje, gali išsilaikyti vandens paviršiuje plūduriuodamas.
Tai, kad dažna skendimų priežastimi tampa savo galimybių pervertinimas, pabrėžė ir ilgametė plaukimo trenerė Modesta Rudokienė.
„Išties, vis dar daug kam atrodo, kad mokėjimas plaukti tėra gebėjimas paplaukti kelis ar kelias dešimtis metrų ir to pakanka, kad vandenyje jaustumėmės užtikrintai. Anaiptol. Gebėjimas taisyklingai kvėpuoti, plūduriuoti ir nepasimesti vandenyje – ne ką mažiau svarbūs elementai“, – pranešime spaudai atkreipė dėmesį plaukomo trenerė.
Būtina vaikus mokyt plaukti
Ugniagesys gelbėtojas A. Petrovas pabrėžia, kad norint išvengti skendimo atvejų, būtina mokytis plaukti.
„Aš pats su viena dukra perplaukiau Kauno marias, su kita – Lampėdžius, žinau, kad jos plaukti moka ir kad padariau, viską ką galėjau. Tėvai privalo padaryti, kad vaikas bent mėnesį lankytų baseiną. Išmokti plaukti turėtų būti kaip dantis išsivalyti ar važiuoti dviračiu.
Kai mes vaikams pristatome savo profesiją, visada sakau: „vaikučiai, imkite už rankos vyresnį brolį, sesę, mamą, tėtį, tetą, senelius ir reikalaukite išmokyti plaukti“. Yra priežastinis ryšys tarp to, kad žmonės nemoka plaukti ir neatsargiai elgiasi vandenyje bei skendimo. Baseine vaikas supranta, kad vanduo yra pavojingas, o juk pasitaiko, kad pirma vaiko pažintis su vandeniu būna ir paskutinė“, – sako jis.
„Turime daugybę atvejų, kai žmonės pervertina savo jėgas. Pavyzdžiui, vyrui – 30 metų, merginai – 18, šampanas, pakrantė, ji jam sako „pasižiūrim, kuris greičiau į kitą krantą nuplauks“, ir jis „gerai“. Tik ji 10 metų lankė baseiną, o vyras, kaip vėliau jo mama sakė, giliau bambos į vandenį nebuvo įbridęs, tad pirmą sykį gyvenime plaukė 50 metrų. Vyras nuskendo. Viskas slypi ištakose – tėvai neišmokė, o vėliau žmogus pervertino savo jėgas“, – priduria ELTA pašnekovas.
Vis dėlto A. Petrovas atkreipia dėmesį ir į tai, kad mokytis plaukti Lietuvoje nėra taip paprasta dėl baseinų trūkumo.
„Mūsų šalyje apie 20 Savivaldybių baseinų neturi. Skaičiuojant pagal gyventojų skaičių, Vilniui – „gėda-pelėda“. (…). Nuo 2009 m. yra pradėta iniciatyva, kuria siekiama išmokyti plaukti pradinukus. Vis dėlto ji vykdoma tik tose savivaldybėse, kuriose yra baseinas. Tikrai yra kur tobulėti“, – sako ugniagesys gelbėtojas.
„Baseinų labai trūksta“, – priduria jis.
A. Petrovas, grįždamas prie to, kaip išvengti nelaimių vandenyje, pažymi, kad būtina stebėti rizikingai besielgiančius asmenis ir imtis veiksmų, kad būtų užbėgta nelaimingam atsitikimui už akių.
„Raginimai, plakatai turi būti kitokio pobūdžio – ne draudžiamieji, nes kai draudžiama, lietuviai daro priešingai. Reikėtų labiau skatinti žmones atkreipti dėmesį į kitus poilsiautojus. Jeigu pastebite išgėrusį ar nedrausmingą asmenį, sukluskite“, – pabrėžia jis.
Rumunijoje – daugiausia nuskendusių žmonių ES
2021 m. tarp ES šalių daugiausia skendimų, pasibaigusių mirtimi, registruota Rumunijoje – 1 033.
Rumunijos naujienų portalo „Hotnews“ žurnalistė Alina Neagu pažymi, kad kasmet šalies generalinės nepaprastųjų situacijų inspekcijos (GNSI) narų komandos visoje šalyje – pajūryje, upėse, Dunojaus kanaluose ir kituose vandens telkiniuose – atlieka šimtus paieškos ir gelbėjimo misijų.
GNSI Dobrudžos narų komandos vadovas, pulkininkas Marianas Ciulei „Hotnews“ sako, kad tai, jog Rumunijoje nuskęsta daugiausiai žmonių visoje ES, lemia daugybė priežasčių.
„Pajūryje – gelbėtojų rekomendacijų nesilaikymas, raudonos vėliavos nepaisymas. Taip pat maudymasis laukiniuose paplūdimiuose, kuriuose nėra gelbėtojų, nardymas į vandenį nuo įvairių platformų – iškyšulių, įvairių pakylų, tiltų. Žmonės neria į vandenį nežinodami, koks jo gylis, ar yra gyvybei pavojingų elementų“, – sako specialistas.
„Taip pat yra daug atvejų Dunojuje, jo kanaluose ar ežeruose, kai žmonės išplaukia valtimis nevilkėdami gelbėjimosi liemenių. Jie mano, kad moka plaukti, bet, deja, nutinka taip, kad įkrenta į vandenį arba apvirsta su valtimi. Galiausiai vandenyje turime jų ieškoti“, – priduria M. Ciulei.
Nacionalinės profesionalių narų ir gelbėtojų asociacijos generalinis sekretorius Gabrielis Bălanas, kuris jau 23 metus dirba žmonių gelbėjimo srityje, „Hotnews“ sako, kad kai pajūryje iškeliama raudona vėliava, kuria draudžiama lipti į vandenį, žmonės vis tiek jos nepaiso.
„Gyventojai į jūrą žiūri labai atsainiai, jie mano, kad jei yra buvę baseine ar maudęsi mažame vandens telkinyje, tai gali maudytis jūroje arba moka plaukti bet kur“, – sako G. Bălanas.
„Netrūksta ir tokių atvejų, kai vienas žmogus lipa į vandenį norėdamas išgelbėti kitą, kuriam gresia pavojus nuskęsti. Galiausiai nuskęsta abu. Kai einate į vandenį gelbėti kito žmogaus, pirmiausia turite būti tikras, kad pats esate saugus (...)“, – priduria jis.
Specialistų įsitikinimu, didžioji dalis nelaimingų atsitikimų nutinka tik dėl to, kad nėra paisoma jūros pavojų, nustatytų taisyklių, nurodymų tų, kuriems pavesta juos duoti.
Skęstant svarbiausia nepanikuoti ir nesiblaškyti
Savo ruožtu A. Petrovas pažymi, kad žmogus neskęs, jei nepanikuos ir nesiblaškys, o ramiai gulės ir kvėpuos.
„Kai jis pradeda blaškytis ir praranda savitvardą, tada – blogai. Didžiausia dalis nuskendimų nutinka panikuojant ir praradus savitvardą. (…). Visi nelaimingi atsitikimai atsitinka dėl to, kad žmogus yra neatlikęs namų darbų ir nepasiruošęs eiti į vandenį“, – sako gelbėtojas naras.
„Eikite į vandenį tam, kad suprastumėte, ką ten reikia daryti, o ne iš karto plaukite 50 metrų ar kilometrą. Nereikia eiti į vandenį, jeigu nemoki plaukti“, – pabrėžia jis.
