Medikas pastebi, kad sapnai ir vizijos apie meilę ir ryšį su brangiais žmonėmis dažnai sukuria ramybės jausmą prieš mirtį.
Sapnas paskatino atsiprašyti dukros
„Tai stebina“, – pastebėjo jis ir pridūrė, kad vaikų patirtys gerokai skiriasi nuo suaugusiųjų, nes jie įprastai mato fantazijas, o ne tikrus prisiminimus.
Pasak gydytojo, asmenys, kurių praeitis buvo sunki, dažnai mintyse susitinka su tais, kuriuos nuskriaudė.
Ch.Kerras, tinklalaidės „Next Level Soul“ svečias, pasidalijo jaudinančia istorija apie 40-ies metų vyrą, kuris didžiąją gyvenimo dalį praleido kalėjime, buvo priklausomas nuo narkotikų ir susirgo kaklo vėžiu.
Vyrą kamavo nemalonūs sapnai apie tai, kad jį užpuola tie, kuriems jis padarė bloga praeityje. Mirštantįjį tai rimtai sukrėtė.
Šios vizijos paskatino vyrą ieškoti savo dukters, kad galėtų išreikšti savo meilę ir atsiprašyti. Pacientui pavyko rasti atleidimą ir tuomet jis ramiai mirė, pasakojo gydytojas.
Remdamasis savo tyrimais, jis mano, kad pacientai neneigia nemalonių ir skausmingų dalykų, kurie išryškėja mirties patale, tačiau juos apmąsto ir „panaudoja labai įdomiu būdu“.
Gydytojas prisiminė pacientą, kuris jaunystėje dalyvavo Antrojo pasaulinio karo veiksmuose, priklausė Sąjungininkų daliniams, 1944 m. išsilaipinusiems Normandijoje. Karo patirtys paliko jį su potrauminio streso sutrikimu, bet vyras neieškojo specialistų pagalbos.
„Pacientai turi būti atsipalaidavę ir tam tikra prasme susitaikę su savo padėtimi, kad galėtų numirti“, – aiškino Ch.Kerras. O šis vyras miegojo labai sunkiai.
Vis dėlto vieną dieną jam pavyko trumpam užmigti, ir gydytojas paklausė paciento apie sapną.
„Aš sapnavau nuostabų sapną, kuriame iš naujo išgyvenau geriausią savo gyvenimo dieną“, – pasakojo vyras. Tai buvo diena, kai jį išrašė iš kariuomenės.
„Jis sapnavo tikrai gerą sapną. Normandijoje prie jo priėjo nepažįstamas kareivis ir pasakė: „Mes ateisime tavęs pasiimti“.“
Kiek vėliau tas pacientas ramiai užmigo ir mirė.
Ką mato vaikai?
Mirštančiųjų sapnus vienija tema, kad jie susitaiko su sprendimais, kuriuos priėmė praeityje. Gyvenimo pabaigoje galima pastebėti tai, ką gydytojas pavadino „potrauminiu augimu“, kai išryškėja sunkių patirčių teigiamos pusės.
Pasak Ch.Kerro, vaikai gyvenimo pabaigoje mato kitus dalykus nei suaugusieji. Jo manymu, taip yra, nes vaikai neturi tokios aiškios mirtingumo sampratos.
Prisideda ir tai, kad ne visi jie pažįsta bent vieną mirusį žmogų, kurį galėtų įsivaizduoti sutinkantys pomirtiniame pasaulyje.
Vietoj to, vaikai dažnai mato gyvūnų pavidalus, kurie jiems perduoda žinią, „kad jie yra mylimi ir nėra vieniši“.
„Vaikai yra kūrybingi ir lakios vaizduotės“, – pridūrė Ch.Kerras.
Kaip pavyzdį. Jis papasakojo mergaitės, kuri buvo prikaustyta prie ligoninės lovos, patirtį.
„Ji įsivaizdavo, kad gyvena pilyje. Ten buvo baseinas, pianinas, gyvūnai, pro langą sklido šilta šviesa“, – sakė Ch.Kerras. Paklausta, ką simbolizuoja ši pilis, mergaitė atsakė nuotaikingai: „Saugią vietą“.
Parengta pagal Express.co.uk inf.
