Nuo 1992 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Šeimos medicinos klinikai vadovaujantis profesorius Leonas Valius teigia ženkliai prisidėjęs prie šeimos gydytojo instituto Lietuvoje kūrimo.
Jis prisimena, kad iš pradžių šis modelis sulaukė nemenko pasipriešinimo, bet galutinai įsitvirtino 1999 m., kai buvo nustatyta šeimos gydytojo medicinos norma.
„Lietuvos pirminės sveikatos priežiūros sistema buvo kuriama remiantis Danijos, Olandijos ir Kanados patirtimi“, – „Žinių radijo“ laidoje „Sveikatos laikas“ pasakojo L.Valius.
Daugumoje Europos šalių nusistovėjo šeimos medicinos modelis, o JAV įsitvirtino sveikatos draudimo modelis, apeinantis pirminę sveikatos priežiūros grandį.
„Turi draudimą, gali kreiptis į pageidaujamą specialistą. Tarkime, skauda galvą, gali kreiptis ir pas šeimos daktarą, ir pas neurologą – nėra siuntimų sistemos“, – aiškino L.Valius.
Telefonas suskamba ir per šventes
Profesorius pasakojo, kad stojant į šeimos gydytojo rezidentūrą privalomas motyvacinis pokalbis, o Kaune į jį ateina kone visi 6 metų trukmės medicinos studijų absolventai. Dauguma nuoširdžiai planuoja tapti šeimos gydytojais, yra ir tokių, kurie šia specialybe domisi kaip atsargine, jei nepatektų kitur.
Kodėl jaunimas renkasi šeimos mediciną? „Viena – savarankiškumo galimybė. Jei kursi savo šeimos medicinos kliniką, gali dirbti vienas su savo komanda ir teikti plačios apimties paslaugas.
Kitas dalykas, jiems atrodo, kad nėra budėjimų. Tai netiesa, nes šeimos gydytojas, jei turi didelę apylinkę, praktiškai budi kiaurą parą, tik nebūtinai skyriuje, ne prie ligonio lovos ir palatoje. Bet tau skambina.
Nereikia į kairę ir į dešinę dalinti savo mobilaus telefono numerio, tačiau žmonės susiranda, skambina, ir savaitgaliais, ir šventinėmis dienomis, ir vakarais, ir paryčiais“, – sakė L.Valius.
Jis tęsė, kad daliai medikų imponuoja sveikatos priežiūros paslaugos teikimo tęstinumas. Juk šeimos gydytojas pacientą pamatys ne kartą, stebės gerėjančią jo savijautą ir savo darbo rezultatus.
Būna ir tokių, kuriems svarbu, kad darbe nebūtų nuobodu, o šeimos medicina pasižymi pacientų ir ligų įvairove.
O ar kada nors medikas per motyvacinį pokalbį yra pasakęs, kad nori pats gerai gyventi?
„Ne. Tokių tikrai nebuvo“, – patikino L.Valius.
Pasak jo, šeimos gydytojams svarbiausia nedidelė pacientų apylinkė, lanksčios darbo valandos, buities sąlygos ir orus atlyginimas.
Tik ne visur jis vienodas. Profesorius patvirtino, kad šeimos gydytojo alga didmiestyje ir mažame miestelyje gali skirti net 2–3 kartus.
„Rajonuose labai trūksta šeimos gydytojų. Eilę metų darydavome tokį „Bėdų turgų“, kai į kliniką suvažiuodavo darbdaviai, o mes sukviesdavome paskutinio kurso rezidentus.
Ne iš vieno rajono būna ir meras atvažiavęs, vyriausi daktarai, direktoriai su suvenyrais, lankstinukais, prezentacijomis“, – pasakojo L.Valius.
Gydytojai grįžta į Lietuvą
Rezidentai dažnai jau būna sukūrę šeimas. Kaip taisyklė, su kitu būsimu gydytoju. Pavyzdys – jei vyras studijuoja mediciną Kaune, žmona nevažiuos dirbti į Skuodą. Ne lengviau būna, jei antroji pusė dirba su medicina nesusijusioje sferoje – darbo vietos juk susitelkusios didmiesčiuose.
Vilniuje ar Kaune šeimos gydytojas uždirba apie 2 tūkst. eurų „į rankas“, o tokiame mieste kaip Skuodas ir 5–6 tūkst. eurų.
Šalia to, mažesni miestai medikams siūlo išmokas įsikūrimui, kompensuoja transporto išlaidas. Įprastai už tai jie įsipareigoja įstaigoje dirbti bent 3–5 metus.
O darbas užsienyje Lietuvoje parengtų gydytojų nevilioja?
„Neturiu statistikos, tik tendencijas. Bet pastaraisiais metais nevažiuoja. Iš šių metų šeimos gydytojų laidos išvažiavo tik viena kolegė – meilės emigrantė.
Bet jau yra grįžtančių. Pernai į mūsų kliniką kreipėsi 2 buvę šeimos medicinos rezidentai, kurie 3–4 metus dirbo Vokietijoje ir nutarė parvažiuoti į Lietuvą“, – sakė L.Valius.
Pasak jo, viena iš priežasčių – socialinė aplinka, kai svetimoje šalyje nepavyksta įleisti šaknų, atsiranda gimtinės ilgesys.
„Kitas dalykas – finansinis. (Algos) išsilygino, skirtumo nebeliko. Kam dirbti emigracijoje, kai tą patį gali uždirbti čia ir turėti savo socialinę aplinką, artimuosius, draugus, įprastą gyvenimą, buitį“, – teigė L.Valius.
Laukia telemedicinos plėtra
Deja, medikų Lietuvoje trūksta, tad neretai pasigirsta būgštavimai dėl ateities: „Ar bus, kas mus gydys?“
„Visi matome, kad gydytojų nepakanka. Europoje yra įgalinta šeimos gydytojo komanda – slaugytojai, slaugytojų padėjėjai, akušeriai, administratoriai, kurie turi savo funkcijas ir nukrauna nuo gydytojų nereikalingus rašymo, IT, vaistų receptų, siuntimų generavimo darbus“, – sakė L.Valius.
Jis pridūrė, kad Lietuvoje vykdoma reforma, kuri siekia išplėsti šeimos gydytojo komandą, tačiau užmojams trūksta finansavimo.
Profesoriaus nuomone, sveikatos sektoriaus kasdienybe mūsų šalyje turėtų tapti telemedicinos paslaugos. Tai – technologijos, kurios suteikia galimybę skirtingų įstaigų medikams tarpusavyje dalintis paciento tyrimo rezultatais, dėl to tampa paprasčiau gauti antrą specialisto nuomonę dėl gydymo taktikos.
„To reikėtų žmogui psichologiškai. Ir mes, specialistai, esame žmonės, galime klysti, nežinoti toje srityje kažko giliau, naujienų. Telemedicina galėtų šitą pakeisti“, – akcentavo L.Valius ir pridūrė, kad Lietuvoje ruošiamasi sukurti į e.sveikatą integruotą vieningą telemedicinos sistemą.
