Juk kol apakęs asmuo nesinaudoja baltąja lazdele, jis būna priklausomas nuo kitų žmonių, jaučiasi menkavertis. O tie, kurie paima šią priemonę į rankas, išeina į gatvę, palaipsniui plečia savo maršrutus, įgyja pasitikėjimo savo jėgomis.
Šiandien neregiai keliaudami jau gali naudotis ir išmaniosiomis technologijomis: programėle „By My Eyes“, išmaniaisiais akiniais „Meta AI“.
Tačiau tai gali padėti savarankiškai judėti tik tiems, kurie puikiai įvaldę baltąją lazdelę. Ir šuo vedlys, apie kurio reikalingumą Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga daug kalba pastaruoju metu, gali būti skiriamas tik tokiam neregiui, kuris moka naudotis ir naudojasi baltąja lazdele.
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga džiaugiasi, kad vis daugiau neregių ir silpnaregių mūsų šalyje naudojasi baltąja lazdele kasdien ir tuo didžiuojasi.
Baltoji lazdelė jiems padeda būti savarankiškais: naudodami ją, eina į darbą, patys tvarko asmeninius reikalus, pramogauja. Taip pat neregiai kasdien keliaujantys su baltąja lazdele tampa savo negalios ambasadoriais — juos mato viešosiose erdvėse regintieji, pripranta, susigyvena, tai palaipsniui tampa norma. Pagaliau dažniau matydami su baltąja lazdele švytuojantį neregį, aplinkiniai greičiau suvokia, kam reikalingi taktiliniai vedimo paviršiai, užrašai brailiu.
Baltoji lazdelė aplinkiniams yra tarsi informacija ar signalas, kad šalia juda žmogus su regos negalia. Ir jei jis neranda kelio, įėjimo ar išėjimo iš pastato, aplinkiniai gali priėję pasiteirauti — „gal reikia pagalbos?“
Profesionaliai mokyti žmones su regos negalia, kaip reikia naudotis baltąja lazdele, mūsų šalyje pradėta 1991 metais. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos narius orientacijos ir mobilumo mokantis Juozas Daunaravičius turi daugiau nei 30 metų darbo patirtį. Pastaruoju metu vis dažniau į mobilumo specialistą kreipiasi neregiai, kuriuos į darbą priima įvairios organizacijos, su prašymu padėti išmokti orientuotis pastatų viduje. Juozui Daunaravičiui tenka ne tik išmokyti vedimo maršruto žmogų su regos negalia, bet ir konsultuoti darbdavius, kaip patalpos turi būti pritaikytos.
Judėjimas su baltąja lazdele nėra visiškai toks pats kaip juda regintieji. Žmones su regos negalia stengiasi atsiminti maršrutą, jame esančias kliūtis, orientacinius objektus. Taip pat labai svarbūs yra aplinkos garsai. Štai kaip patys neregiai, nuolat savarankiškai vaikštantys su baltąja lazdele, dalinasi savo patirtimi: „eidamas neregys turi stebėti aplinką — įsiminti praeitas gatves, posūkius, stengtis pajusti, kaip po kojomis keičiasi gruntas.
Dažniausiai einama taip: iki orientyro, iki posūkio, kol įsidėmėtu keliu pasiekiamas objektas. Orientacijai gali padėti ir atsimušantis nuo įvairių statinių ar kliūčių aidas, ir reljefinės šaligatvio plytelės. Tačiau šiais dalykais nereikia per daug pasikliauti, jie padeda tik tada, kada žmogus yra išsiugdęs gerą bendrąją orientaciją.“
Spalio 15-ąją minima Pasaulinė baltosios lazdelės diena.
