VLK apie paliatyviosios pagalbos tikslą – lengvesni paskutinieji gyvenimo metai

Kaip teigia Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės vyriausioji slaugos administratorė Jana Grigonienė, atjauta, parama ir žmogiškumas – trys pagrindiniai dalykai, kuriais svarbu vadovautis teikiant paliatyviosios pagalbos paslaugas. Juk ne dienų svarbu suteikti gyvenimui, bet kiekvienai dienai svarbu suteikti kokybiško gyvenimo.

Susirgus brangiam žmogui, liga pakeičia sergančiojo ir šalia jo esančios šeimos gyvenimą. Ne tik sergančiajam reikalinga fizinė, psichologinė, socialinė, emocinė ir dvasinė pagalba – emocinės bei kitokios pagalbos reikia ir ligonio artimiesiems, patiriantiems stresą ir nuovargį. Paliatyviosios pagalbos svarba, pasak J. Grigonienės, ypač didėja augant vyresnio amžiaus gyventojų skaičiui ir sergamumui piktybiniais navikais, todėl būtina toliau plėtoti šias paslaugas ir gerinti jų prieinamumą.

Slaugos administratorė pastebi, kad paliatyviosios pagalbos komanda susiduria su įvairiais iššūkiais, teikdama paslaugas pacientams ir jų artimiesiems. Efektyvi komunikacija su pacientu ir jo šeima yra esminė, tačiau kartais gali būti sunku atskleisti diagnozę ar prognozę, ypač jei artimieji nenori priimti neigiamų naujienų. Šios srities specialistai nuolat susiduria su liūdesiu, praradimu ir kančia. Pacientai ir jų artimieji gali turėti skirtingų lūkesčių ir poreikių, o tai kartais gali sukelti konfliktų ir nesusipratimų tarp ligonių, jų artimųjų ir pagalbą teikiančio personalo, kuris taip pat gali patirti psichologinį stresą ar išsekimą.

Paliatyviosios pagalbos srityje, kaip tvirtina J. Grigonienė, dažnai kyla etinių ir teisinių dilemų. Pavyzdžiui, dėl paciento teisės priimti sprendimus galutiniu savo gyvenimo etapu. Kartais paslaugos priklauso nuo šeimos narių noro įsitraukti į paciento gydymo procesą, ne visi šeimos nariai jame gali ar nori dalyvauti.

Šios problemos turi įtakos paliatyviosios pagalbos kokybei ir efektyvumui, todėl paslaugas teikiančiai komandai būtina dalyvauti mokymuose, kaip bendrauti su sunkiai sergančiais pacientais ir jų artimaisiais, kaip teikti emocinę paramą. Įstaigoje svarbu skatinti personalo bendradarbiavimą, dalijimąsi patirtimi, idėjomis ir rekomendacijomis.

Svarbu įtraukti pacientus ir jų artimuosius į sprendimų priėmimo procesą, parengti individualizuotą ir tinkamą gydymo planą, kuris padėtų teikti geresnę pagalbą. Paliatyviosios pagalbos specialistai dažnai dirba kartu su kitais sveikatos priežiūros specialistais, kad užtikrintų visapusišką pacientų priežiūrą.

J. Grigonienė sako, kad vis daugiau žmonių supranta paliatyviosios pagalbos naudą. Augant pacientų pageidavimams būti namuose, paliatyviosios pagalbos specialistai vis dažniau padeda pacientams ir jų šeimoms susidoroti su ligos keliamomis problemomis ir pagerinti gyvenimo kokybę paslaugas teikdami ir paciento namuose.

Ligonių kasos primena, kad paliatyvioji pagalba gali būti skiriama ir suaugusiesiems, ir vaikams. Iš PSDF biudžeto kompensuojamos trijų rūšių paliatyviosios pagalbos paslaugos: stacionarinės, ambulatorinės ir dienos stacionaro. Ar paliatyvioji pagalba reikalinga ir kokios rūšies, visais atvejais sprendžia gydantis gydytojas. Esant poreikiui, gydytojas užpildo specialią formą.

Tai yra siuntimas konsultacijai, tyrimams ir gydymui gauti. Sąlygos dėl paciento būklės yra vienodos skiriant stacionarines ir ambulatorines paliatyviosios pagalbos paslaugas.

Stacionarinės paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos suaugusiems pacientams, kurių sveikatos būklė atitinka tam tikrus kriterijus. Pavyzdžiui, jei ligai gydyti išnaudotos visos aktyviojo gydymo galimybės, išskyrus chemoterapiją, spindulinę terapiją, paliatyviąją chemoterapiją, biologinę terapiją, hormonų terapiją ir dializes, jei liga progresuojanti ir pavojinga gyvybei.

Paliatyvioji pagalba teikiama ligoniams, kai jie serga progresuojančia ir pavojinga gyvybei liga, kai reikia ligos simptomų valdymo, galinčio pagerinti paciento ir jo artimųjų gyvenimo kokybę. Paliatyviosios pagalbos paslaugas teikia specialistų komanda (gydytojas, slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, medicinos psichologas, kineziterapeutas ir socialinis darbuotojas), su pacientu ir jo artimaisiais aptarus paliatyviosios pagalbos teikimo planą.

Medicinos psichologas padeda pacientui bei jo artimiesiems įveikti su liga ir jos progresavimu susijusias psichologines problemas, prisitaikyti prie paliatyvaus gydymo, teikia psichologinę pagalbą paciento artimiesiems netekties ir gedėjimo laikotarpiu, bendradarbiauja su kitais specialistų komandos nariais ir teikia jiems psichologinę bei emocinę pagalbą.

Stacionarinės paliatyviosios pagalbos paslaugų išlaidos apmokamos PSDF lėšomis neribojant paslaugų teikimo trukmės. Jas pacientai gali gauti ir tada, kai jie buvo gydyti slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje.

Ambulatorinės paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos pacientų namuose, išskyrus tuos atvejus, kai pacientai gauna namuose ambulatorinės slaugos paslaugas. Tačiau tie ligoniai, kuriems reikia išsiurbti gleives, gali namuose gauti ir slaugos, ir paliatyviosios pagalbos paslaugas.

Ambulatorinė paliatyvioji pagalba namuose teikiama kiekvieną dieną bet kuriuo metu nuo 8 iki 20 val. Iš PSDF lėšų per dieną gali būti apmokamos ne daugiau kaip 3 paslaugos, suteiktos vienam suaugusiajam ar vaikui.

Pacientams gali būti teikiama ir dienos stacionaro paliatyvioji pagalba. Šios paslaugos derinamos su ambulatorine paliatyviąja pagalba namuose, t. y. tam pačiam žmogui tą pačią dieną gali būti teikiama abiejų rūšių paliatyvioji pagalba.

Dienos stacionaro paslaugas teikia slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, socialinis darbuotojas, medicinos psichologas, kineziterapeutas. Specialistų komandos darbą koordinuoja slaugytojas, kurio sprendimu į specialistų komandą gali būti įtraukti ir kiti specialistai. Siuntimą dienos stacionaro paliatyviajai pagalbai gauti išrašo ambulatorines paliatyviosios pagalbos paslaugas teikiantis gydytojas.

Daugiau informacijos apie paliatyviąją pagalbą galite rasti čia.