„Naudojant pažangiausius morfologinės, molekulinės ir skaitmeninės analizės metodus, kasmet klinikoje atliekame daugiau nei 40 tūkst. pacientų patologijos histologinių tyrimų, svarbių diagnozuojant onkologinius procesus, taip pat tiriant kitus sisteminius ir lokalius patologinius pokyčius, ir daugiau nei 10 tūkst. citologinių tyrimų, plačiai taikomų įvairiose medicinos srityse – ginekologijoje, akušerijoje, urologijoje ir kt.“, – pasakoja doc. Lina Poškienė, Kauno klinikų Patologinės anatomijos klinikos vadovė.
Patologijos tyrimo rezultatai svarbūs nustatant tikslią diagnozę, apsisprendžiant dėl gydymo taktikos, vertinant ligos eigą, progresavimą, prognozuojant galimas baigtis, atsaką į gydymą, rezistentiškumą taikomam gydymui.
„Patologijos tyrimų rezultatai turi būti tikslūs, atspindėti realius, su kitų klinikinių tyrimų rezultatais suderinamus konkretaus paciento organizme vykstančius morfologinius ir molekulinius pokyčius ligų atvejais“, – teigia doc. L Poškienė.
Klinikoje ypatingas dėmesys skiriamas pacientų saugumui, taikomos įvairios priemonės, padėsiančios jį užtikrinti. Šių metų vasarą duris atvėręs Žmogaus biologinių išteklių centras įnešė dar daugiau efektyvumo ir tikslumo. Šiame moderniame centre įdiegta naujausia laboratorinė įranga ir informacinės sistemos leidžia greičiau ir tiksliau apdoroti pacientų mėginius, atlikti automatizuotus tyrimus, mažina klaidų tikimybę bei užtikrina aukščiausius patologijos diagnostikos kokybės standartus.
„Patologijos laboratorijose, atsižvelgiant į klinikinės patologijos diagnostikos standartus bei pacientų saugos gerinimo rekomendacijas, veikia automatizuota mėginių žymėjimo sistema. Registruojant patologijos tyrimui atsiųstus audinių bei ląstelių mėginius, kiekvienas konkretaus paciento atvejis žymimas skaitmeniniu vienos/dviejų dimensijų (angl. k. quick response code) brūkšniniais kodais, kurie gali būti nuskaitomi visose laboratorijose bei gydytojų kabinetuose įrengtais skenavimo prietaisais“, – apie pacientų saugos užtikrinimą pasakoja gydytoja patologė Milda Kuprytė.
Mėginių apdorojimui laboratorijose naudojami specialūs įrankiai – histologinės kasetės ir stikleliai, ant kurių mėginiai yra tvirtinami tyrimams. Šie įrankiai pažymimi naudojant specialius spausdintuvus, kurie ant jų atspausdina unikalius registracijos ir brūkšninius kodus. Šie laboratorinių procedūrų etapai užtikrina mėginių žymėjimo greitį, objektyvumą bei laboratorinių procesų nuoseklumą. Be to, automatizuotas patologijos mėginių apdorojimas ir žymėjimas leidžia sumažinti ir rankinio mėginių žymėjimo metu pasitaikančių klaidų dažnį bei pagerinti mėginių archyvavimo, atlikus patologijos tyrimą, sąlygas.
Patologinės anatomijos klinikoje kasmet fiksuojama vos 10–15 neatitikčių ar nepageidaujamų įvykių, dažniausiai susijusių su žmogiškomis klaidomis.
„Šie atvejai yra nuolat analizuojami, siekiant išvengti galimų klaidų ateityje, o personalas reguliariai dalyvauja susirinkimuose, kuriuose aptariamos prevencinės priemonės. Tokia nuolatinė stebėsena ir prevencija padeda užtikrinti aukštą paslaugų kokybę“, – paaiškina Patologinės anatomijos klinikos kokybės vadybininkė Jurgita Jesulionienė.
Patologinės anatomijos klinika siekia, kad kiekvienas pacientas gautų pasaulinius standartus atitinkančias diagnostikos paslaugas.
„Naudojant naujausias skaitmenizavimo ir automatizavimo technologijas, klinikoje sudaromos sąlygos greitai ir tiksliai diagnozuoti ligas bei efektyviai organizuoti gydymą. Pacientų saugumas ir kokybiška sveikatos priežiūra – mūsų pagrindinis prioritetas“, – teigia Klinikos vadovė.
Rugsėjis Kauno klinikose – Pacientų saugos mėnesis. „Nematoma pacientų sauga“ – pacientų saugos mėnesio metu leidžiamų straipsnių ciklas, skirtas pabrėžti visų Ligoninėje esančių grandžių svarbą siekiant užtikrinti pacientų saugą Kauno klinikose.
