Viešų asmenybių įtaka
Lietuvoje neseniai plačiai nuskambėjo žinomos nuomonės formuotojos Ievos Voveris istorija, kai po 15 metų ji nusprendė pašalinti krūtų implantus. Jos implantas plyšo, sukėlęs sveikatos problemas, o krūtinė ėmė tinti taip, kad nebetilpo į liemenėlę. Tai buvo lemtingas momentas, kai Ieva nusprendė grįžti prie natūralaus kūno įvaizdžio.
Jos istorija – ne vienintelė. Panašias patirtis išgyveno ir tarptautinės žvaigždės. 2020 m. amerikiečių aktorė ir televizijos laidų vedėja Chrissy Teigen taip pat viešai prakalbo apie implantų pašalinimą. Šia proga mergina net surengė vakarėlį, kurio pažiba tapo – krūtų implantų formos tortas. Šie pasidalijimai skatina platesnę diskusiją apie sveikatą, natūralumą ir grožio standartus.
Europos ir Lietuvos krūtų didinimo operacijų statistika
Remiantis naujausiais pasauliniais duomenimis, kuriuos skelbia plastinės chirurgijos specialistams skirtas leidinys Plastic Surgery Practice, nagrinėjantis aktualias estetinės chirurgijos naujienas, mokslinius tyrimus ir inovatyvias procedūras, 2022 m. visame pasaulyje buvo atlikta apie 2,2 mln. krūtų didinimo operacijų, tai 29 proc. daugiau nei 2021 m.
Europoje krūtų didinimo operacijos taip pat išlieka labai populiarios, ypač tarp jaunesnių moterų. Kaip skelbia Jungtinė karalystės informacinis portalas Aesthetic UK, moterų, kurios dažniausiai atlieka krūtų didinimo implantais operacijas, amžius siekia nuo 18 iki 34 metų. Lietuvoje atliekamų krūtų didinimo operacijų statistika sutiko pasidalinti jau 20 metų plastinės chirurgijos srityje dirbantis ir 12-tus metus Jungtinėje karalystėje konsultuojantis plastikos chirurgas Vytautas Jankūnas. Pasak jo, penkerių metų laikotarpyje, krūtų didinimas išlieka viena populiariausių ir dažniausiai atliekamų operacijų jo praktikoje.
„Per metus krūtų didinimo operacijų atlieku apie 250. Dažniausiai naudojami implantų dydžiai operacijų metu svyruoja tarp 320–450 ml. Taip buvo prieš 5-erius metus, taip yra ir šiandien. Ryškių mažėjimo ar didėjimo tendencijų – nėra.“, – aiškią poziciją išsako V. Jankūnas. Paklaustas, apie nuomonės formuotojų įtaką kasdiendiame jo darbe, plastikos chirurgas sako šioje srityje tikrai pastebintis pokyčius.
„Tai, kokios temos gvildenamos viešojoje erdvėje, gali ir tikrai lemia žmonių pasirinkimus. Nuomonės formuotojų vaidmuo tikrai nemažas. Į konsultacijas vis dažniau ateina moterys, rodydamos pasaulio ar Lietuvos žymių moterų pavyzdžius ir sakydamos, kad būtent tokios krūtinės ji pati norėtų. Būna įvairių prašymų, ir kad kuo natūralesnę, lyg savą padaryti, arba priešingai – išraiškingą“, – pasakoja plastikos chirurgas Vytautas Jankūnas.
Apie krūtų implantų šalinimo tendencijas, Vytautas Jankūnas, sako, jokio suaktyvėjimo nejaučiantis, per penkerius metus jam yra tekę atlikti vos vieną tokio tipo operaciją. „Atlikus krūtų didinimo implantais operaciją, kartą metuose primygtinai visoms savo pacientėms rekomenduoju profilaktiškai atlikti echoskopiją ir stebėti ar nėra kokių pakitimų krūtyse. Po 10 metų, echoskopiją atlikti – privaloma. Būtent tokiam laikotarpiui implantų gamintojai suteikia garantiją. Plyšimai implantuose atsiranda dažniausiai tik po 10 – 15 metų, dėl natūralios priežasties – nusidėvėjimo. Jei moteris atsakingai rūpinasi ir profilaktiškai tikrinasi, implantų plyšimo rizika yra minimali,“ – sako V. Jankūnas.
Psichologinis momentas – kaip moterys mokosi priimti savo kūną
Nors visuomenės požiūris į grožio standartus pastaraisiais metais keičiasi, socialiniuose tinkluose plinta natūralios išvaizdos šalininkų judėjimai, remiantis pateikiama pasauline plastinės chirurgijos statistika ir ją patvirtinančiais Lietuvoje dirbančio plastikos chirurgo V. Jankūno komentarais – krūtinės didinimo operacijos neslobsta.
Esminis momentas apie tai, ką kalba nuomonės formuotojai bei viešą diskursą viešojoje erdvėje analizuojantys psichologai, yra savęs priėmimas.
Psichologai pabrėžia, kad visuomenės grožio standartai gali stipriai paveikti žmogaus savęs suvokimą, tačiau galiausiai svarbiausia yra vidinis pasitenkinimas savo kūnu. Kūno priėmimas yra sudėtingas procesas, kuris apima tiek emocinį, tiek psichologinį aspektą. Tai reiškia ne tik išvaizdos priėmimą, bet ir gebėjimą savęs nevertinti per visuomenės nustatytus standartus.
Plastikos chirurgas Vytautas Jankūnas taip pat sutinka, kad grožio procedūros nėra skirtos vien tik išvaizdai keisti. Svarbiausias tikslas – padėti žmogui jaustis geriau savo kūne.
„Mūsų visuomenė nėra labai palaikanti. Socialiniuose tinkluose, kai moterys dalinasi savo pokyčiais, dažni komentarai po jais: „kam reikėjo“, „prieš buvo geriau“.
Bet kiekvienas žmogus, pasiryžęs plastinei operacijai, turi savų motyvų. Man, kaip tikriausiai ir visiems mano kolegoms plastikos chirurgams, prasmingiausias darbo momentas yra tuomet, kai matai laimingas, švytinčias pacientės akis po atliktos operacijos. Kūno pokyčiai intervencijos būdu itin subtilus ir individualus dalykas. Tai, kas vienam atrodytų neverta keisti, kitam yra viso gyvenimo kompleksas“, – įsitikinęs plastikos chirurgas V. Jankūnas.
